LTVilniaus universiteto biblioteka nuo seno garsėja savo knygų, rankraščių ir grafikos kolekcijomis. Viena įdomiausių – senoji kirilikos kolekcija egzistuoja jau per šimtą metų. Nors kolekcija yra žinoma Lietuvos ir užsienio bibliografų ir knygotyrininkų, iki šiol neturime viso jos katalogo, todėl ji tebėra menkai tyrinėta. Kirilikos spaudinių kolekcijos atsiradimas tiesiogiai susijęs su Vilniaus viešosios bibliotekos istorija. Yra žinoma, kad Vilniaus viešoji biblioteka, įkurta po 1832 metų sukilimo uždaryto Imperatoriškojo Vilniaus universiteto patalpose, buvo atidaryta visuomenei 1867 m. gegužės 24 dieną2. Nuo pat pirmųjų viešosios bibliotekos veiklos dienų, siekiant stiprinti ideologinį Rusijos viešpatavimą Abiejų Tautų Respublikos žemėse, Rusijos imperijos Vakarų krašto vadovybė suplanavo sukaupti naujos bibliotekos spintose puikią senosios slavų- rusų spaudos kolekciją. Ypatingas dėmesys buvo sutelktas į knygas, išleistas vakarų rusų spaustuvėse3. Rinkinys buvo kaupiamas ilgus metus ir skirtingais būdais. Visų pirma, kirilikos knygos buvo atrenkamos iš suvežtų į Vilnių konfiskuotų vienuolynų ir privačių bibliotekų. Vėliau senosios kirilikos knygos buvo renkamos specialiosiose mokslinėse ekspedicijose. Dalis knygų buvo padovanota valstybinių institucijų ir privačių asmenų. [Iš teksto, p. 49]Reikšminiai žodžiai: Kirilikos leidiniai; Stačiatikiai; Kolekcija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Pranciškus Skorina; Katalogas; LDK kultūra; Cyrillic books; Orthodox believers; Collection; Catalogue.
ENVilniaus universiteto biblioteka nuo seno garsėja savo knygų, rankraščių ir grafikos kolekcijomis. Viena įdomiausių – senoji kirilikos kolekcija egzistuoja jau per šimtą metų. Nors kolekcija yra žinoma Lietuvos ir užsienio bibliografų ir knygotyrininkų, iki šiol neturime viso jos katalogo, todėl ji tebėra menkai tyrinėta. Kirilikos spaudinių kolekcijos atsiradimas tiesiogiai susijęs su Vilniaus viešosios bibliotekos istorija. Yra žinoma, kad Vilniaus viešoji biblioteka, įkurta po 1832 metų sukilimo uždaryto Imperatoriškojo Vilniaus universiteto patalpose, buvo atidaryta visuomenei 1867 m. gegužės 24 dieną2. Nuo pat pirmųjų viešosios bibliotekos veiklos dienų, siekiant stiprinti ideologinį Rusijos viešpatavimą Abiejų Tautų Respublikos žemėse, Rusijos imperijos Vakarų krašto vadovybė suplanavo sukaupti naujos bibliotekos spintose puikią senosios slavų- rusų spaudos kolekciją. Ypatingas dėmesys buvo sutelktas į knygas, išleistas vakarų rusų spaustuvėse3. Rinkinys buvo kaupiamas ilgus metus ir skirtingais būdais. Visų pirma, kirilikos knygos buvo atrenkamos iš suvežtų į Vilnių konfiskuotų vienuolynų ir privačių bibliotekų. Vėliau senosios kirilikos knygos buvo renkamos specialiosiose mokslinėse ekspedicijose. Dalis knygų buvo padovanota valstybinių institucijų ir privačių asmenų. [Extract, p. 82]