Kirilikos leidiniai senojoje Lietuvoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
  • Rusų kalba / Russian
Title:
Kirilikos leidiniai senojoje Lietuvoje
Alternative Title:
  • Cyrillic book in early Lithuania
  • Кириллическая книга в древней Литве
Authors:
In the Book:
Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija, 1525-1839 : katalogas / sudarė Ina Kažuro. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 5-17, 18-32, 33-46
Subject Category:
LT
Slavų kalbos / Slavic languages; Universitetai / Universities; 13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; Kernavė; Lietuva (Lithuania); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region).
Summary / Abstract:

LTXIII a. antroje pusėje Lietuvos valstybė pradėjo teritorinę ekspansiją buvusios Kijevo Rusios žemėse. Rusų kunigaikštystėse lietuvių valdovai ne tik įgijo naujų rusiškai kalbančių pavaldinių, bet ir atrado konfesinį ir kultūrinį įsitvirtinusios stačiatikybės pasaulį. Kaip rodo pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo sūnaus Vaišelgos ir kai kurių kitų lietuvių kunigaikščių perėjimo į stačiatikybę atvejai, šis tikėjimas jau Lietuvos valstybingumo pradžioje stipriai veikė lietuvių kilmingųjų visuomenę. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kuriam laikui buvo atsidūrusi ties katalikų ir stačiatikių tikėjimo sklaidos riba. Natūrali kultūrinė įtaka dar stipresnė buvo valstybėje, kurioje didžiąją gyventojų daugumą ilgainiui sudarė stačiatikiai. Svarbios krikščionių tikėjimo sąvokos, kaip antai Bažnyčia, Krikštas, Kalėdos, į lietuvių žodyną pateko iš rusų kalbos dar iki katalikiško šalies branduolio krikšto. Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kernavėje) kūrėsi rusų gyventojai, kurie čia laisvai išpažino savo tikėjimą, statėsi cerkves ir įtaigaus religinio gyvenimo pavyzdžiu kvietė į savo bendruomenę vietinius. Tiesa, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (kurio abi žmonos, beje, buvo stačiatikės) susidorojimo su trimis kankiniais virtusiais stačiatikių naujakrikštais istorija pademonstravo stačiatikiškos misijos ir pagonių valdovo pakantumo ribas: pavaldinių tikėjimo keitimas buvo valdovo kompetencijos reikalas. Nepaisant teritorinės ekspansijos, artimų giminystės ryšių su rusų kunigaikščiais, prasidėjusių derybų dėl stačiatikiško krikšto Jogailos valdymo pradžioje, Lietuvos valdovai vis dėlto pasirinko vakarietišką lotynišką Romos katalikų tikėjimą. [Iš teksto, p. 5]Reikšminiai žodžiai: Kirilikos leidiniai; Stačiatikiai; Kolekcija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Pranciškus Skorina; Katalogas; LDK kultūra; Cyrillic books; Orthodox believers; Collection; Catalogue.

ENIn the second half of the 13th century a territorial expansion to the lands of Kyiv Rus was started and carried out by the Lithuanian state. Thus the Lithuanian rulers not only acquired new subjects who spoke Russian language, but also discovered a well-established (from the confessional and cultural point of view) world of Orthodoxy. As conversion to Orthodoxy cases related to Vaišelga, a son of the first Lithuanian ruler Mindaugas and some other Lithuanian dukes show, Orthodox faith had a great impact on the high society of Lithuania even at the beginning of its statehood. For a certain period of time Lithuania as many other countries in Middle and Eastern Europe was at the joining point where both the Catholic and Orthodox faiths were spread. It is natural that in the state where eventually the great majority of inhabitants were the Orthodox believers, their cultural influence was even stronger. The key terms of Christian faith such as church, christening, Christmas were introduced into Lithuanian language from Russian even before the Catholic core of the country accepted Christianity. Russian inhabitants settled in Lithuanian towns (Vilnius, Kernavė) where they could freely practice their faith, built churches and by means of exemplary religious life attract locals to their communities. As a matter of fact, a story of how the Grand Duke of Lithuania Algirdas (whose both wives were Orthodox believers) disposed of three neophyte Orthodox believers (later to be proclaimed martyrs) had demonstrated the limit of tolerance of the ruler of the Orthodox mission and pagans as conversion of subjects was a matter within his authority. In spite of territorial expansion, close relationship with Russian dukes and entering into negotiations concerning Orthodox christening at the outset of Jogaila’s rule, the Lithuanian rulers chose Western Latin Roman Catholic faith. [Extract, p. 33]

Subject:
Komunikacija / Communication
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/88378
Updated:
2022-01-11 21:57:49
Metrics:
Views: 51
Export:
Download