LTXVIII a. gale, artėjant Lietuvos-Lenkijos valstybės galutiniam padalijimui, kaip žinia, Prancūzijoje kilo revoliuciniai įvykiai, lėmę naujos politinės tvarkos atsiradimą. Įvykiai, sukrėtę feodalines struktūras, paneigė monarchų įteisintas galias disponuoti ir teritorija, ir gyventojais. Ryškėjanti kita politinė sistema rėmėsi žmonių, pripažintų piliečiais, dalyvavimu valstybės reikaluose. Miestiečių rengiamos akcijos sparčiai ugdė pilietinę savimonę, kuri keitė valstybės politinius ir socialinius pagrindus. Mokslo ir technologijos reikšmės supratimas, stimuliuojamas nesulaikomai plintančios ir vis tobulėjančios pramonės, iškėlė švietimo ir asmens ugdymo prioritetą. Feodalinės valstybės, savo galias sėmusios iš žemės ūkio produkcijos, jau buvo priverstos peržiūrėti imperinės strategijos kryptis. Taip elgtis vertė industrinės revoliucijos iššūkiai, atkreipę dėmesį į valstybės intelektinio potencialo reikšmę. [Iš teksto, p. 12]Reikšminiai žodžiai: Mokslas; Švietimas; Istorija; Lithuania; Science; Education; History.