Lietuvių kalbos politika ir rašyba naujosiose technologijose

LTNaujųjų technologijų atsiradimas paveikė ir kalbos vartojimą. Internete formavosi naujos erdvės, komunikacijos įpročiai, kalbėjimo bei rašymo stiliai. Dėl to atsiranda naujų užduočių lietuvių kalbos politikai. Kalbant apie lietuvių kalbos saugojimą ir naująsias technologijas, galima tirti keletą aspektų. Kadangi kalbos inspekcija kontroliuoja spaudos, laikraščių ir žurnalų kalbos redagavimo efektyvumą, kyla klausimas: ar reikėtų atkreipti dėmesį ir į tų laikraščių internetinių versijų kalbą? Ar užtenka tikrinti internetinius laikraščius, naujienų portalus, ar taip pat reikėtų į kontrolę įtraukti ir kitas dažnai lankomas internetines svetaines? Galima diskutuoti, kur yra interneto kalbos kontrolės ribos. Dar vienas naujųjų technologijų kalbos aspektas yra lietuviškų rašmenų ignoravimas internete bei elektroniniuose laiškuose. Įstatymas nenumato baudos už diakritinių ženklų nevartojimą (a, c, e, i, s, u, z vietoj ą č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), tačiau svarbu paklausti, ar tai turėtų būti vertinama kaip netaisyklingas lietuvių kalbos vartojimas ir ar tai kenkia lietuvių kalbos kultūrai bei lietuvių kalbos išsaugojimui. Šia tema buvo atlikta trumpa apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokie yra kalbos vartojimo internete įpročiai bei piliečių nuomonė šia tema. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalba ir internetas; Kalbos kontrolė; Kalbos politika; Kalbos taisyklingumas; Naujosios technologijos; Naujosios technologijos, kalbos taisyklingumas; Rašyba; Correctness of language; Language and internet; Language and the Internet; Language control; Language correctness; Language inspection; Language policy; New technologiers; New technologies; Spelling.

ENThe development of the new media has brought a lot of changes to our daily life. It is has not only increased possible communication modes, but also affected language issues. Language is used differently in emails than in traditional letters; new words and styles arise. As for the Lithuanian language policy, there are basically two aspects that seem to bring about some questions of discussion. The 1995 Lithuanian state language law requires the use of „correct" language in newspapers and other mass media. One might discuss that nowadays the internet can also count as one of the mass media and ask, if therefore language correctness of internet newspapers and other homepages should also be controlled by the language inspection. A second aspect is the use, that is, the non-use of Lithuanian letter diacritics when writing emails or communicating in written form on the internet. Following these considerations a little survey on the use of the diacritics in the new media and the attitude on these language policy issues is presented. It shows that most people support the politicy and control of online newspapers but especially in synchronic communication there is a lot of non-use of Lithuanian letters with diacritics. People believe that writing with computers influences the way you write by hand but they do not think that these letters, that is, the diacritics will disappear. [From the publication]

• Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 246 p.
• Kalbos vartosena ir tvarkyba / Pranas Kniūkšta. Vilnius : LKI leidykla, 2001. 594 p.