Griškabūdis. Kristaus atsimainymo bažnyčios ansamblis. Eksterjero ir interjero sienų tapyba
LTApie dabartinės 1792-1796 m. statytos Griškabūdžio bažnyčios sienų tapybą XVIII a. pab. - XIX a. inventoriai ir vizitacijų aktai žinių nepateikia. Remiantis tapybos stilistikos analize galima teigti, kad bažnyčios eksterjero polichrominis dekoras vietos meistrų buvo sukurtas XVIII a. pabaigoje arba XVIII-XIX a. sandūroje, t. y. dabartinės šventovės pastatymo laiku. Išlikusi interjero polichromija daug vėlesnė, yra XIX a. VIII dešimtmečio pertvarkų bažnyčioje rezultatas. Tuo metu buvo pastatyti dabartiniai altoriai. Lubų ir sienų dekoras buvo priderintas prie naujųjų įrenginių formos, ornamentikos ir ikonografijos. Kun. Juozas Vaičaitis savo rankraštyje „Griškabūdis senovėje ir dabar" išskyrė Saliamono Olekos klebonavimo laiką, t. y. 1870-1877 metus, kai jis „išpuošė bažnyčią, altorius". Ir J. Totoraitis „Sūduvos Suvalkijos istorijoje" nurodo, kad S. Oleka 1870-1878 m. „puikiai ištapė bažnyčią ir ant jos durų padėjo lietuvišką parašą: „Namai mano namai maldos". Jis pamini naujus Griškabūdžio bažnyčios altorius, išvardija portike nutapytus evangelistų, Mozės ir Aarono atvaizdus. Abu autoriai veikiausiai kalba apie bažnyčios interjero dekoravimą sienų tapyba. Portiko tapyba tuomet galėjo būti tik atnaujinta. [Iš teksto, p. 165]Reikšminiai žodžiai: Vilkaviškio vyskupija; Griškabūdis; Sakralinė dailė; Tapyba; Sienų dekoras; Vilkaviškis diocese; Griškabūdis; Sacral art; Paintings; Wall painting.
- Lietuvos medinė sakralinė architektūra / Algė Jankevičienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 335 p.
- Švč. Jėzaus Širdies kultas ir jo atspindžiai Užnemunės dailėje / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Regimanta Stankevičienė. Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. P. 186-208.
- XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje / Dalia Klajumienė. Vilnius, 2004. 280 p.
