Dienoraščiai, 1941-2010
LT"Nežinau, kodėl traukia retkarčiais įrašyti sakinį kitą į šį sąsiuvinį - Juk manęs nelikus, tai niekam nebus įdomu, nes labai mažai užrašinėju - šis 1995 m. gegužės 5 d. Vandos Zaborskaitės įrašas dienoraštyje paskatino profesorės įdukrą Virgiliją Stonytę parengti autorės dienoraščius spaudai, atverti šiuos asmeniškus užrašus skaitytojų publikai. Abejonė, ar kam nors jie bus įdomūs, rodo galimo skaitytojo lūkestį ir pateisina visuomet etiškai dviprasmišką dėmesį autobiografiniams tekstams, uždaram jų pasauliui. Tiesa, kad dienoraščius Zaborskaitė rašė nenuosekliai, lakoniškai, kartais - tarsi nenoromis, lyg iš įsipareigojimo ("Neįprantu prie šio savo dienoraščio", - 1977 m. gegužės 29 d. įrašas]. Tačiau rašė visą sąmoningą savo gyvenimą, jausdama šio rašymo trauką. Toks rašymo stilius nulemtas autorės temperamento - gyvenimo geismo, poreikio būti gyvenimo "tėkmėje" (plg. 1975 m. gruodžio 24 d., gimtadienio, įrašą), o ne reflektuoti jį atsitraukus. Juolab kad gyvos refleksijos energija neabejotinai buvo nukreipta į mokslinį ir pedagoginį darbą, o paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais nepriklausomoje Lietuvoje ją sugėrė viešasis profesorės balsas - intelektualiosios publicistikos kūryba1. Tikriausiai neatsitiktinai kai kurie dienoraščių pertrūkiai sutampa su mokslo darbų - vadinamosios kandidatinės ir daktarinės disertacijų2 - rašymo, publikavimo, gynimo metais, su Atgimimo pakilimu 1989-aisiais. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Vanda Zaborskaitė; Literatės; Kritikės; Dienoraščiai; Vanda Zaborskaitė; Literates; Critics; Diaries.
- "Peržengti kaustančias ribas...": keli Vandos Zaborskaitės biografijos papildymai / Žydronė Kolevinskienė. Literatūra 2023, t. 65 (1), p. 23-36.
- Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu / Ingė Lukšaitė. Literatūra. 2020, t. 62 (1), p. 8-23.
