Kritinės XX a. aštuntojo dešimtmečio tapybos dimensijos : kūnas Kosto Dereškevičiaus kūryboje

LTStraipsnyje gręžiamasi į 8-tojo deš. lietuvių tapybą mėginant apčiuopti kritines dimensijas paveiksluose, kurie tuo pat metu ir oponavo nusistovėjusioms sovietmečio kultūrinėms normoms, ir palaikė jas būdami viešojo kultūros gyvenimo dalimi. Didelę to laikotarpio dailininko K. Dereškevičiaus kūrybos dalį sudariusios kompozicijos su moterimi eksponuotos daugelyje to meto parodų, o dešimtmečio pabaigoje kritika jas išskyrė kaip ryškią, savitą dailininko kūrybos ir bendros to meto tapybos panoramos dalį. Dailininko K. Dereškevičiaus pamėgtas personažas, jo paveikslų moters tipas svarstytas ir žmogaus vaizdinio transformacijų kontekste. Paveikslai buvo išskirti kaip atskira ir reikšminga tapybos darbų grupė, jo kūryboje sudaranti savitą mišraus žanro tipą – moters portretą-paveikslą. Žvelgiant iš psichoanalitinės perspektyvos, nuolat pasikartojantis, panašius kompozicijos sprendimus ir tipažus eksploatuojantis moters vaizdinys K. Dereškevičiaus tapyboje vertintinas kaip fantazminių autoriaus projekcijų reprezentacija. Žvelgiant iš socialinės meno istorijos perspektyvos, jo moters portretų-paveikslų serijos ir jų produkuojamos reikšmės neišvengiamai susijusios su vėlyvojo socializmo sociokultūriniais kontekstais. Vartotojiškos kultūros paženklinto moters kūno paviršiaus ir kartu jo kritikos reprezentacija, lytiškumo moters vaizdinyje aktualizacija ir kūno, kaip geismo objekto, tematizacija dailininko tapyboje oponavo ideologiškai sankcionuotoms moters vaizdinio normoms. Vėlyvojo socializmo kontekstuose tai sudarė kritinę dailininko kūrybos dimensiją.Reikšminiai žodžiai: Kūno vaizdavimas; Sovietmetis; Kostas Dereškevičius; Image of body; Socialism.

ENThe article looks back to Lithuanian paintings of the 80-ies in an attempt to identify critical dimensions in paintings, which simultaneously opposed prevalent Soviet cultural standards and upheld them by being a part of public cultural life. Compositions with a woman, which formed a big part of pieces by K. Dereškevičius from that period, were displayed in many exhibitions of that time, and at the end of the decade, critics singled them out as forming a vivid, unique part of painter’s creative work and general painting tradition of that period. The character enjoyed by the painter K. Dereškevičius, the type of woman found in his paintings was also considered in the context of transformations of human images. The paintings were distinguished as a separate and significant body forming a unique, mixed type of genre in his creative career. Seen from the psychoanalytical perspective, the repetitive image of a woman – exploiting similar compositional solutions and characters – in K. Dereškevičius’ paintings is evaluated as a representation of fantastic projections of the author. Seen from the perspective of the social history of art, his series of woman portraits and meanings they produce are inevitably connected to socio-cultural contexts of late socialism. It is a representation of the surface of woman’s body marked by consumerist culture and, simultaneously, its criticism; actualization of gender in the image of a woman and thematization of body – as an object of desire – in artist’s paintings opposed ideologically sanctioned standards of the image of a woman. In the contexts of late socialism, it constituted a critical dimension of painter’s creative work.