Ankstyvieji socialiniai, politiniai, kultūriniai ir mentaliniai visuomenės pokyčiai Baltijos regiono rytinėje pakrantėje

LTSutariama, kad christianizacijos procesas Baltijos jūros rytinės pakrantės visuomenėms atnešė daug socialinių, politinių, kultūrinių ir mentalinių pokyčių, kuriuos vienokiu ar kitokiu požiūriu yra nagrinėjusi ne viena istorikų karta. Lietuvių istoriografijoje svarbiausi pokyčiai sietini su vadinamuoju Lietuvos krikštu 1387 m. (įskaitant žemaičių krikštą, įvykusį šiek tiek vėliau). Pabrėžtina, kad reikia kalbėti apie christianizacijos proceso metu vykusius pokyčius ir jų dinamiką viso proceso apimtimi. Vienoki procesai prasidėjo baltų visuomenėms susidūrus su krikščionybe ar net bandant ją oficialiai įvesti valdant Mindaugui. Siame etape vakarų baltų ir lietuvių christianizacijos procesai išsiskyrė: vakarų baltų visuomenė buvo nukariauta, tuo tarpu lietuviai, sukūrę Lietuvos valstybę, per Mindaugo asmenį savarankiškai priėmė krikščionių religiją. Tačiau Mindaugo (ir dinastijos) nu(iš)žudymas lėmė Lietuvos atkritimą, ir tik Jogailai bei Vytautui vėl pavyko tęsti prasidėjusį christianizacijos procesą. Todėl XIV-XV a. sandūros christianizacija tapo nenutrūkstamu krikščionybės priėmimo procesu, kurio kokybę lėmė ir krikščioniškoje Europoje vykę kultūriniai bei religiniai sąjūdžiai. Toliau šiame tyrime bus kalbama apie christianizacijos procesą, palietusį vakarų baltų visuomenes, tik kontekstuose užsimenant apie christianizacijos procesą Lietuvoje. Mat vakarų baltų visuomenės christianizacija, dažniausiai suvokiama kaip užkariavimus lydėjęs procesas, tik kai kuriais rakursais suprantama kaip viso baltų pasaulio christianizacijos dalis. Kaip christianizacija paveikė vakarų baltų visuomenės sociokultūrinį gyvenimą, svarbu suvokti dėl to, kad čia vykę procesai tam tikra prasme vėliau (o XIII a. beveik paraleliai) atsispindėjo ir vykstant Lietuvos christianizacijai.Dėl šios priežasties iš pradžių bus aptarta vakarų baltų visuomenė iki Vokiečių ordino užkariavimų, labiau akcentuojant tuos aspektus, kuriuos pokyčiai labiausiai palietė vykstant christianizacijai: socialinius, privačios nuosavybės ir diduomenės politinių galių. Paskui labai trumpai bus aptartas ir visuomenės, kuri į Baltijos rytinę pakrantę nešė krikščionybę ir viduramžišką krikščionių gyvenimo modelį, požiūris į tuos, kam buvo skirta christianizacija, taigi aptariami ir pačios krikščioniškos visuomenės pokyčiai, akcentuojant krikščionių suvokimą apie pagonis, jų teises ir santykių su pagonimis galimybes, paliečiant ir pagonių „baudimo" bei Kryžiaus karo ideologinius aspektus, besisiejančius su atvykėlių pastangomis įsitvirtinti užkariaujamose žemėse. Pagaliau bus aptarti kai kurie būdingesni pokyčių aspektai, kurie pasireiškė dėl vykstančios christianizacijos: lenų sistemos įsitvirtinimas, sociopsichologinis krikščionybės priėmimas, santykis su praeitimi, galiausiai - krikščioniškasis identitetas. Taigi christianizacija suvokiama ir nagrinėjama kaip abipusis ryšys tarp krikščionybės nešėjo ir krikščionybės priėmėjo. Istoriografijoje neretai nurodoma, kad baltų christianizacija vyko mažiausiai dviem etapais: krikščioninimo ir krikščionėjimo. Tyrime Tyrime pateikiami duomenys rodo, kad krikščioniškų doktrinų ir krikščioniškojo gyvenimo normų perėmimas baltų visuomenėse vyko paraleliai, t. y. vargu ar krikščioninimas ir krikščionėjimas vyko atskirais etapais. Tam tikrų krikščioninimo ir krikščionėjimo aspektų pastebima dar vadinamojoje taškinės christianizacijos fazėje. [Iš teksto, p. 19-20]

ENChapter One analyses three basic aspects connected widi social, political and cultural change among the peoples of the eastern Baltic Region during die twelfth and thirteenth centuries. First we examine western-Bait society before the arrival of the Teutonic Order, stressing primarily those features that would be affected most direcdy by Christianisation, namely social life, private property and the political powers of the nobility. Second, we analyse transformations which took part within Christian society itself during this period with particular reference to how Christians regarded pagans and their rights and the possibility of estabHshing and maintaining relations with pagan societies. In this we examine the ideological aspects of the 'castigation' of pagans, and the Crusades, which are connected with attempts by incomers to establish their position in conquered lands. Third, we analyse the character of these social changes which emerged during the thirteenth century as a result of Christianisation, namely the establishment of the feudal system, the socio-psychological impact of the adoption of Christianity, the neophytes' relationship with their pagan past and the formation of Christian identity. Christianisation is understood to involve a mutual relationship between the Christianiser and the Christianised. Historians usually argue that the Christianisation of the Baits took place in at least two stages: conversion and Christianisation. Our evidence shows that the reception of Christian doctrines and Christian mores among Baltic societies, as in neighbouring societies, took place in parallel. Conversion and Christianisation cannot be regarded as separates stages of development. Certain aspects of conversion and Christianisation can be seen even during the so-called central-point phase of Christianisation, that is, before the arrival of the Teutonic Order or at the very beginning of the conquest.Analysis of the early social, cultural and mental changes in society along the eastern coast of the Baltic shows that between the twelfth and thirteenth century we should speak of two internal transformations, the first of which involves the transformation of pagan society from a tribal to a non-tribal one, when the societal significance of individual economic activity, property, noble assemblies and the formation of agnate kinship patterns increased. There is still no definitive answer to the question of how far neighbouring Christian societies influenced this primal transformation since the Prussian signatories to the Treaty of Christburg (1249) agreed to adopt Polish Christian Law, while the Curonian nobleman Lamekin, who submitted to the Pope agreed to accept Godand (therefore German) Law. Of course, this does not mean that the first transformation took place under the influence of external factors without the pre-existence of internal developments in Baltic society. Most likely there was mutual influence rather than direct absorption of influences from neighbouring lands. The second transformation is connected directly with Christianisation. The final crystallisation of the institution of (private) property took place under the influence of Christianisation as the importance of community assemblies disappeared to be replaced by a local administrative system, which was created by the Teutonic Order (including its branch in Livonia) as it conquered the Baits. A feudal system and a Christian community formed. Admittedly here feudalism did not take on the classical forms prevalent in western Europe. The feudal system in the Baltic Region was influenced by Christian legal and moral norms which changed neophyte outlooks and the socio-psychological landscape of the Balde Region.These norms laid the foundations for the formation of a noble elite militia Dei community and the concept of homo Christianus. The concept of an elite militia Deiwas of greater benefit to the interests of the nobility, while the concept of homo Christiantts also affected the 'silent majority' as well as the nobility. Attention should be drawn to the fact that the norms of a nascent elite militia Dei community determined the interest of neophyte Prussian, Curonian, Semigallian and/or other nobles in Christianity and their views of remaining pagans. Christian norms of life began to take root in parallel with evangelisation which led to sudden cardinal societal changes in western-Bait lands conquered by the Teutonic Order which were still in the so-called primary phase of Christianisation. Therefore we cannot concur with the view that there was only niinimal catechetical activity in Livonia during the primary phase of Christianisation or that paganism survived in Samland until the sixteenth century. From our research it can be seen that the quite sudden societal changes in tliirteenth-century society are analogous to the transformations which took place in Lithuania at the turn of the fourteenth and fifteenth centuries. The general background of the Christianisation of Baltic society and the attempts by King Mindaugas of Lithuania to establish Catholic Christianity in Lithuania should be regarded as the beginning of these transformations. [From the publication p. 316-317]