Interest groups in the field of agricultural policy: who are they and what do they do?

LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikiančios interesų grupės, jos lyginamos su visa nacionalinio lygmens interesų grupių populiacija. Analizė atlikta remiantis tarptautinio empirinio lyginamojo interesų grupių tyrimo (angl. Comparative Interest Group Survey – CIGS) duomenimis. 2016 m. rugsėjį–lapkritį Lietuvoje atlikta įvairiems interesams atstovaujančių organizacijų apklausa apėmė visas Lietuvos interesų organizacijas, veikiančias nacionaliniu mastu, ir buvo skirta išsiaiškinti šių organizacijų raidą, jų taikomas viešosios politikos poveikio strategijas bei identifikuoti iššūkius, su kuriais šios organizacijos susiduria. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, šiame straipsnyje siekiama identifikuoti žemės ūkio politikos srityje veikiančių interesų grupių profilį ir specifiką. Duomenys parodė, kad žemės ūkio srityje veikiančių interesų grupių dalis yra viena didžiausių bendroje Lietuvos nacionalinių interesų grupių populiacijoje, tačiau šio sektoriaus interesų grupės narių skaičiumi yra mažesnės nei visos populiacijos vidurkis. Žemės ūkio sektoriuje veikiančios interesų grupės išsiskiria tuo, kad jame aiškiai dominuoja sektorinės asociacijos, kurios yra vienas iš verslo grupių tipų. Tyrime dalyvavusios Lietuvos žemės ūkio interesų organizacijos taiko tiek tiesiogines, tiek netiesiogines viešosios politikos poveikio strategijas, tačiau dažniau yra linkusios kontaktuoti su valstybės biurokratinio aparato atstovais, t. y. valstybės tarnautojais, dirbančiais ministerijose, taip pat ir ministrais. Paminėta ir tai, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikiančios interesų grupės siekia daryti poveikį ir įstatymui leidžiamajai valdžiai, t. y. Seimo nariams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interesų grupės; Interesų grupių žemėlapio sudarymas; Žemės ūkio politika; Lobizmas; Poveikio strategijos; Interest groups; Mapping interest groups; Agricultural policy; Lobbying; Pressure strategies.

ENThis article analyses interest groups in the agricultural sector in Lithuania, and compares them with the rest of the population of interest groups across other sectors at the national level. The analysis is based on data from the International Comparative Interest Group Survey (CIGS). A survey of organizations representing various interests was carried out from September to November 2016, and covered all Lithuanian interest organizations operating at the national level. The survey was designed to clarify the development of these organizations, their daily activities, and their applied strategies, as well as identifying the challenges they face. In accordance with this study, the aim of this article is to identify the profile and specificity of interest groups in the field of agricultural policy. The data showed that the share of agricultural interest groups is one of the largest amongst the rest of the population of Lithuanian national interest groups, but the number of members of this sector’s interest groups is lower than average. In the agricultural sector, interest groups are distinguished by the fact that they are clearly dominated by sectoral associations – one of the types of business groups. The Lithuanian agricultural interest organizations that were analysed apply both direct and indirect pressure strategies equally, but they are more likely than other organizations to contact the representatives of the state bureaucratic apparatus. These are predominantly bureaucrats working in ministries and ministers themselves, although it has to be mentioned that members of the Seimas were also frequently in contact with the Lithuanian agricultural interest organizations under study. [From the publication]

• Lietuvos interesų grupių europeizacijos veiksniai / Vaida Jankauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2017, t. 16, Nr. 1, p. 24-39.
• Lietuvos interesų grupių organizacinė ir politinė elgsena ir jos veiksniai : disertacija / Vaida Jankauskaitė. Kaunas : Technologija, 2018. 191 p.
• Organizuotų interesų įtakos viešajai politikai valdymas / Anželika Gumuliauskienė. Socialiniai tyrimai. 2021, t. 44, Nr. 1, p. 77-88.