Religious influence in policy-making: a case of sexual education in Lithuania
LT2016 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija priėmė ilgai lauktą sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą. Šios programos formavimo procesą galima pavadinti „mūšio lauku“, kuriame susidūrė pasaulietiškos, mokslu grįstu lytinio švietimo aktyvistų pilietinės organizacijos ir katalikiškos pakraipos pilietinės organizacijos bei Lietuvos Katalikų bažnyčios atstovai, kurie pasinaudojo neformalia įtaka bei institucinėmis galimybėmis įvairiose politikos formavimo stadijose. Darbo grupėje, skirtoje šios programos kūrimui, retai sekėsi pasiekti kompromisą. Nors nevyriausybinės žmogaus teisių ir lytinio švietimo advokacijos organizacijos aktyviai dalyvavo tiek darbo grupės veikloje, tiek kuriant diskursą žiniasklaidoje, Švietimo ministerija priėmė katalikiškoms vertybėms palankią lytiškumo ugdymo programą. Šio straipsnio tikslas – pasitelkiant anonimiškus kokybinius interviu su tiesiogiai susijusiais asmenimis, atskleisti Katalikų bažnyčios įtaką lytiškumo programos kūrimo procese. Pranešimai žiniasklaidoje šia tema naudojami, siekiant papildyti ir validuoti interviu duomenis. Ši atvejo analizė taip pat papildo neformalios politinės kultūros ir institucinių galimybių moralės politikos formavimo procesuose literatūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Religija; Kokybinis tyrimas; Lytinis švietimas; Politikos formavimo procesas; Religion; Qualitative; Sexual education; Influence; Policy-making.
ENThe Lithuanian Ministry of Education adopted the sexual education and preparation for a family life policy in 2016. Policy formulation stage became the centre of the conflict between secular reproductive health and sex education activists and religious civil society organizations as well as Lithuanian Catholic Church which exerts its informal political power and utilizes institutional opportunity structures in various stages of policy-making. These groups clashed not only in the chambers of the Lithuanian Parliament but also in the media. Competing discourses were created and maintained in various public spaces. Non-governmental human rights organizations have tried to counter the discourse of oppositional conservative and religious political actors and actively participated in policy formulation. However, these attempts did not prevent the Ministry of Education from adopting a family and abstinence-oriented sex education, which favours specific religious values. This paper seeks to understand religious influence in sexual education policy formation in Lithuania. I utilize news media articles and anonymous in-depth interviews with various relevant actors involved. This case study also enriches theoretical literature on informal institutions, and institutional opportunity structures concerning religious actors influence morality policy-making. [From the publication]
- Behind the storefront of democracy : the case of media–politics relations in Lithuania / Ainius Lašas. Journalism. 2017, p. 1-18.
- Katalikų bažnyčios kaita Lietuvoje transformacijų laikotarpiu / Valdas Pruskus. Problemos. 2003, t. 63, p. 45-61.
- Katalikų bažnyčios vaidmuo viešajame Lietuvos gyvenime : dalyvavimo formų kaita (1990-2010) / Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 2, p. 102-110.
- Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų verbavimas NKVD/KGB agentais sovietmečiu / Vytautas Vitkauskas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2000, t. 16, p. 237-258.
- Modernizacija ir religija sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje / Milda Ališauskienė, Ina Samuilova. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (3), p. 67-81.
- Religion and gender politics in Lithuania: the Catholic Church’s efforts to hinder the ratification of the Istanbul Convention / Augustė Nalivaikė. Baltic Worlds. 2021, 3, p. 27-36.
- Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944-1990) / Arūnas Streikus. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002. 374 p.
- Viešoji politika religinių bendruomenių atžvilgiu: tiesioginių subsidijų bei mokesčių lengvatų instrumentai Lietuvoje ir Latvijoje / Saulius Pivoras, Karolina Presniakovaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 2, p. 235-250.
- Vilniaus bažnyčių likimas sovietmečiu (1944-1990) / Rasa Čepaitienė. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 5, p. 32-38.
