Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo analizė Baltijos šalyse

LTŠiame straipsnyje yra analizuojami Baltijos šalių pasiekimai siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Analizuojama mokslinė literatūra, apibūdinanti darnaus vystymosi sąvoką. Pateikiamas holistinis požiūris į darnaus vystymosi suvokimą ir kompleksiškas požiūris į darnaus vystymosi siekimą. Straipsnyje naudojamasi 2015 m. Jungtinių tautų darnaus vystymosi darbotvarke ir jos iškeltais tikslais. Visi tikslai, remiantis Tarptautinio taikomosios sistemos analizės instituto (angl. International Institute of Applied Systems Analysis - IIASA) duomenimis, suskirstomi į pagrindines šešias sritis: visuotinės vertybės, tausus išteklių naudojimas, aplinkos sąlygos, žmogaus poreikių patenkinimas, socialinis ir ekonominis augimas, valdymas ir partnerystė. Pagal šias sritis straipsnyje analizuojami pagrindiniai Baltijos šalių rodikliai (Gini koeficientas, iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, skurdo rizikos lygis, nedarbo lygis, valdžios išlaidos sveikatos priežiūrai ir švietimui, procentai nuo BVP). Pagal išanalizuotus rodiklius išskiriamos silpniausios sritys Baltijos šalyse ir šiose šalyse pastebimos tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Baltijos šalys (Baltic states); Sustainable development; Baltic states.

ENThis article analyzes the progress of the Baltic States in achieving the goals of sustainable development. Scientific literature with a focus on the concept of sustainable development is analyzed. A holistic approach to the perception of sustainable development and a comprehensive approach to the pursuit of sustainable development are presented. The article uses the 2015 The United Nations Agenda for Sustainable Development and its objectives nerandu Google tokio daikto. According to the International Institute of Applied Systems Analysis (IIASA), all objectives are divided into six key areas: global values, resource efficiency, environmental conditions, meeting human needs, socio-economic growth, governance and partnership. According to these areas, the main indicators of the Baltic States are analyzed (Gini coefficient, the share of energy from renewable sources, greenhouse gas emissions, at-risk-of-poverty rate, unemployment rate, government expenditure on health care and education, percentage of GDP). According to the indicators analyzed, the weakest areas in each of the Baltic States are singled out and the trends are reflected in all the Baltic States, i.e. Lithuania, Latvia and Estonia. [From the publication]

• Analysis of sustainable dairy farming practices in the EU and foreign countries / Jolita Greblikaitė, Judita Astrovienė, Rolandas Rakštys. Rural development. 2021, vol. 10, p. 350-359.
• Anglies dvideginio pėdsakas darnaus vystymosi kontekste / Sandra Urbanavičiūtė, Juozas Ruževičius. Acta AVADA. 2016, nr. 3, p. 66-89.
• Darnaus vystymosi sričių dinamikos vertinimas Lietuvoje / Remigijus Čiegis, Aidas Dilius, Asta Mikalauskienė. Regional formation and development studies. 2014, Nr. 1 (12), p. 45-59.
• Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Lietuvoje: skurdo mažinimo kontekstas / Sandra Jakštienė, Aliona Čeponienė. Studijos - verslas - visuomenė. 2022, 7, p. 104-115.
• Korupcijos ir atsakomybės problema viešojo administravimo sistemoje / Jolanta Palidauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2005, Nr. 13, p. 25-38.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Pajamų nelygybė Lietuvoje / Daiva Skučienė. Filosofija. Sociologija. 2008, t. 19, Nr. 4, p. 22-33.
• Visuomenės įtraukimas į Lietuvos vietos savivaldos valdymą duomenų atvirumo kontekste / Vainius Smalskys, Aušra Šilinskytė. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 4, p. 641-656.