Erdvėvaizdžio figūra : aktorius vizualinės dramaturgijos spektakliuose

LTStraipsnyje nagrinėjamas aktorių kūryba teatro spektakliuose, kuriuose dominuoja vizualumas. Šie pastatymai sugriauna tradicinės dramos konvencijas ir iškelia erdvines/vizualines teatrinio veiksmo dimensijas. Ieškodami naujų meninės kalbos bei teatrinės komunikacijos galimybių ir formų, kai kurie pastarojo dešimtmečio Lietuvos teatro režisieriai įžengia į tokį teatrinės raiškos lauką, kuriame tradicinę dramos teatro leksiką išstumia erdvės/vizualinės teatro kalbos žodynas. Tokie spektakliai kaip Bernardo-Marie Koltèso „Naktis prieš pat miškus“ (rež. Ignas Jonynas, Valstybinis jaunimo teatras, 1998) ar „Roberto Zucco“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 1998) visiškai natūraliai įsiterpia į vizualinę šiuolaikinio Vakarų teatro kryptį, atmetančią tradicines dramines konvencijas ir išryškinančia erdvinį/vizualinį teatrinio veiksmo matmenį. Straipsnyje išskiriamos svarbiausios vizualinės/erdvės dramaturgijos apspręstos naujos vaidybos charakteristikos. Autorė teigia, jog daugialypė teatriniame erdėvaizdyje veikiančio aktoriaus raiška leidžia vaidybą traktuoti kaip polifoninio vaidmens teksto atlikimą. Erdvės dramaturgijos komponavimo principai įrėmina aktoriaus vaidmenį bendroje spektaklio struktūroje ir lemia veiksminių/performatyvių aktoriaus raiškos formų dominavimą. Net ir nevaidindamas aiškiai apirėžto personažo, aktorius provokuoja kūrybišką suvokėjo atsaką, leidžiantį aktoriaus vaidmenį interpretuoti ir kaip garsinį/plastinį spektaklio teksto elementą, ir kaip individualiomis asmeninėmis savybėmis išsiskiriančią teatrinio erdvėvaizdžio figūrą.Reikšminiai žodžiai: Teatras; Aktoriai; Vaidyba; Vizualinis teatrinio veiksmo matmuo; Vizualinė dramaturgija; Theatre; Actor; Acting; Visual kind of dramaturgy; Theatrical landscape.

ENThe article analyses actors' work in the visual kind of theatre performances destroying traditional drama conventions and revealing the spatial/visual dimension of theatre action. The text attempts to show distinct character of acting work in theatrical landscapes and to reveal ways of creating roles determined by the visual kind of playwright. In search for new possibilities and artistic forms of expression and theatrical communication, some Lithuanian drama theater directors entered a new field of theatrical expression, where traditional drama theater vocabulary has been pushed out by spatial/visual theater language vocabulary. Such performances as “Night Just Before the Forrest” (Naktis prieš pat miškus)by Bernard-Marie Koltès (directed by Ignas Jonynas, National Youth Theatre, 1998) or “Roberto Zucco” by B.-M. Koltes (directed by Oskaras Koršunovas, Lithuanian National Drama Theatre, 1998) quite naturally extend visual trends of contemporary Western theater – rejecting traditional drama conventions and revealing spatial/visual dimension of theatrical action. The article distinguishes the most important characteristics of visual/spatial playwright determining new ways of acting. The author claims that multifaceted expression of an actor acting within a theatrical space-image allows interpreting acting as a performance of polyphonic role text. Even if he or she is not performing a clearly defined character, an actor provokes a creative response from the audience, encourages interpretation of his or her role both as an audio/visual element of the structure of the performance and as a figure of the theatrical landscape marked by its own individual features.