LTSenoji Linkuvos dalis 1969 m. paskelbta vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Tokį įvertinimą lėmė miesto plano struktūros bruožai, organiškai susiję su gamtine aplinka: nelygus reljefas, vingiuoto kontūro gatvės, sujungtos siauromis trumpomis gatvelėmis, raiškios daugiaplanės perspektyvos. Linkuvoje valstybės saugoma: gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė-erdvinė kompozicija, miesto panorama ir gamtinė aplinka1. 1991 m. Architektūros ir statybos institute atlikti Linkuvos istorinės dalies urbanistiniai-architektūriniai tyrimai ir pateikta formavimo principinių siūlymų (temos vadovas - A. Miškinis, vykdytojas V. Petrušonis); nustatytos dviejų apsaugos zonų ribos, išskirti architektūriniai paminklai ir saugotini pastatai. Linkuvos istorinę-urbanistinę raidą tyrinėjo S. Gasparavičienė ir A. Miškinis2; apie Karmelitų bažnyčią ir vienuolyną apibendrintą istorinę studiją parengė V. Didžpetris3. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti Linkuvos pastatų architektūrą. [Iš straipsnio, p. 625]Reikšminiai žodžiai: Gatvių struktūra; Linkuva; Miestelio architektūra; Miesto architektūra; Urbanistinė raida; Linkuva; Rural architecture; Structure of streets; Urban architecture; Urban development.