LTŠios publikacijos tikslas - atkreipti dėmesį į prieštaringus Aleksandro Jogailaičio asmenybės ir politikos vertinimus Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje, pristatyti naujausius archeologinius, numizmatinius, filologinius, muzikologinius bei kitų humanitarinių mokslų tyrinėjimus. Vilniaus miesto ir jo pilių raidai neabejotinos įtakos turėjo tai, kad 1492 m. išrinkus Aleksandrą Jogailaitį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Lietuva turėjo savo atskirą Vilniuje reziduojantį valdovą. Aleksandro Jogailaičio valdymo metais Vilnius įgijo Europos viduramžių miestams charakteringus urbanistinius akcentus: miestas buvo apjuostas gynybine siena, susiformavo Europos viduramžių miestams būdingas gatvių tinklas ir infrastruktūra. Tai atrodo dėsninga, žinant kokį dėmesį Aleksandras Jogailaitis, kaip suverenas valdęs LDK 15 metų, skyrė miestams ir valstybės sostinei. Susiformavo ceremonialo ir tarpvalstybinių santykių tradicijos, buvo tvirtinamos cechų privilegijos. Sėslaus valdovo dvaras skatino aukštos kokybės prekių ir vietos gaminių poreikį, o tuo pačiu amatininkų meistriškumą bei prekybą. Aleksandro Jogailaičio privilegijos suteiktos Vilniaus auksakaliams ir siuvėjams iniciavo amatininkų cechų kūrimosi LDK miestuose pradžią. Valdovas skatino ir rėmė vienuolijas - fundavo dominikonų vienuolyną ir Šv. Dvasios bažnyčią Vilniuje. Apie jam valdant pasiektą architektūros kokybę ir šiandien liudija Šv. Onos bažnyčios bei Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Aleksandras; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Grand duke Alexander.