LTPradinės mokyklos Nepriklausomoje Lietuvoje beveik visos buvo valstybinės, joms vadovavo Švietimo ministerija. Mokslas nemokamas, o, 1922 m. priėmus Pradžios mokyklų įstatymą1, - privalomas. Visi 7-14 m. vaikai privalėjo lankyti mokyklą. Trūkstant mokyklų ir mokytojų, tai buvo įgyvendinama ne iš karto (Linkuvos vis. nuo 1928 m.). Vaikai mokyklas lankė nereguliariai, mokslas dažnai prasidėdavo ne rugsėjo 1 d., o vėliau, spalio 1-15 d., pasibaigus piemenavimo ar laukų darbams. Daugiausiai mokydavosi žiemą, nemažai vaikų mokyklos nebaigdavo. Pirmaisiais metais pradinės mokyklos kaimuose buvo tik vieno komplekto, miesteliuose - dviejų komplektų. Savų pastatų mokyklos turėjo nedaug, dažniausiai jie buvo nuomojami, tačiau netrukus mokyklų pradėjo daugėti: prasidėjus žemės reformai, mokyklos buvo steigiamos išparceliuotų dvarų centruose. Jos buvo stambinamos steigiant daugiau komplektų. Mokytojus skyrė ir algas jiems mokėjo Švietimo ministerija, patalpomis, kuru, mokymo priemonėmis rūpinosi vietinės savivaldybės. Esant būtinybei statyti mokyklą ir vietinėms savivaldybėms neišgalint to padaryti, lėšų skirdavo Švietimo ministerija. [Iš straipsnio, p. 435]Reikšminiai žodžiai: Linkuva; Pradinės mokyklos; Tarpukaris; Švietimas; Education; Interwar period; Linkuva; Primary schools.