Europos viešosios erdvės formavimosi teorinės ir empirinės prielaidos : nauji iššūkiai žiniasklaidai

LTPastaruoju metu klausimas, ar yra realių galimybių susikurti vieningai viešajai erdvei Europoje, kuri padėtų sumažinti atotrūkį tarp ES politinių institucijų ir piliečių, tapo labai aktualiu. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pastarojo meto normatyvinius teorinius demokratinei Europos viešajai erdvei keliamus reikalavimus, pristatant tris modelius – kultūrinį-idealistinį, liberalųjį-atstovaujamąjį ir pilietinio diskurso – bei išsiaiškinti, kurie iš šių modelių bei su jais susijusių teorinių svarstymų taikomi šiuolaikiniuose ES politinės komunikacijos tyrimuose. Taip pat pateikiami duomenys iš Europos Komisijos finansuoto mokslinio projekto „Adekvati informacijos vadyba Europoje“ (angl. Adequate Information Management in Europe, www.aim-project.net), kuriame dalyvavo tyrėjai iš dešimties Europos šalių ir kurio tikslas buvo nustatyti žiniasklaidos priemonių vaidmenį informuojant visuomenę apie Europos Sąjungą. Tyrimas parodė, jog yra realių galimybių žiniasklaidai, tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių, tapti aktyviu europinės viešosios erdvės kūrėju. Išanalizavus po tris 2005 m. kovo 7-27 d. skirtingo pobūdžio dešimties Europos šalių dienraščius bei dvi nacionalinių televizijų žiūrimiausias žinių laidas, pastebėta, jog iš esmės Europos šalių žiniasklaida skiria dėmesio ES aktualijoms, tačiau šios informacijos pateikiama neregulairiai, mažai ir nepakankamai išsamios. Viso to rezultatas yra reikiamos informacijos stygius, kuris neleidžia įvairių tautybių piliečiams susiorientuoti ES politiniame procese bei pilnaverčiai dalyvauti europinės politikos formavime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešoji erdvė; Europa; Demokratinė integracija; Public sphere; Europe; Democratic integration.

ENThe question whether there any possibilities for creating in Europe the unified public space which would lessen the gap between the political institutions of the EU and the citizens has acquired new relevance. The article reviews the recent normative theoretical requirements about the public space of the democratic Europe. Three models – cultural-idealist, liberal-representative, and civil discourse model – are introduced. The article seeks to clarify which of these models and theoretical considerations are used in modern research on the EU political communication. Also presented are the data from the scientific project “Adequate Information Management in Europe” (www.aim-project.net), financed by the EC. The aim of the project was to define the media role in informing the public about the EU. The research has shown that there are some real possibilities for media, both in Lithuania and other countries, to become an active architect of the European public space. After analyzing three different newspapers from each of the ten European countries and two most watched national television programs – all scanning the period of 7-27 March, 2005 – it was observed that the media of the European countries does pay attention to the EU issues. However, their information, besides being given at irregular intervals, has not been sufficient or detailed enough. As a result, there has been shortage of the needed information. This shortage prevents citizens of different nations from adjusting to the political process of the EU and from becoming a full-fledged participant in the formation of the European politics.