LTXIX amžiaus pradžioje Prūsijos Lietuvoje po XVIII amžiuje atliktos pradinio švietimo sistemos pertvarkos buvo pasiektas visuotinis lietuvių raštingumas, atpigo spauda, buvo panaikinti spaustuvių veiklos suvaržymai, plito surinkimininkų judėjimas. Tai lėmė, jog daugėjo pasauliečių iniciatyva rengiamos literatūros, kurios adresatas buvo pamaldus ūkininkas, žvejys ar amatininkas. XIX amžiaus pietistinio pobūdžio leidinių buvo rengiama vis daugiau, jie spausdinami naujai įsteigtose spaustuvėse. Šalia dvasininkų ir valdininkų vartotos tradicinės lietuvių ortografijos atsirado paprastesnė jos atmaina. Tradicinė ortografija, kuria detaliai žymėtos fonetinės, prozodinės ir kai kurios morfologinės kalbos ypatybės buvo patogi vokiečiams (o prasčiau mokantiems lietuviškai dvasininkams - net ir būtina), tačiau gimtakalbiams lietuviams tokio detalumo nereikėjo. Tyrimo tikslas - nustatyti surinkimininkų ir tradicinės raštijos ortografijos ypatybių santykį ir surinkimininkų ortografijos kaitą. Straipsnyje lyginamos dviejuose bažnytiniuose ir dviejuose surinkimininkų leidiniuose vartojamos rašybos ypatybės. [Iš straipsnio, p. 178]Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Bažnytiniai tekstai; Kalbos istorija; Literatūra; Ortografijos skirtybės; Rašybos skirtumai; Religiniai raštai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Senieji raštai; Surinkimininkai; Surinkimininkų ir tradicinė raštija; Assemblers; Beginning of the 19th century; Conventicler versus ecclesiastical writings; East Prussia; Ecclesiastical texts; Language history; Literature; Old writing; Ortographic differences; Religious writings; Spelling differences.
ENAt the start of the 19th century, following state reforms of the primary school system in East Prussia, almost universal Lithuanian literacy was achieved, the press became cheaper, restrictions on the activities of printing houses were abolished, and the movement of conventiclers (Lith. surinkimininkai, also referred to as "covenanters" or "worshipers") became widespread. All of this contributed to the increase in secular initiatives to publish literature addressed to the devout farmer. Alongside the traditional Lithuanian orthography used by the clergy and officials, appeared a simpler version. This article compares the orthography of two ecclesiastical and two conventiclers' books. The ecclesiastical writings include the 1816 third edition of the Holy Bible and an official hymnal from 1832; the conventiclers' books are the anonymously translated fourth edition of Johann Arndt's 1864 "Šešios knygos apie tikrą krikščionumą" (Six Books of True Christianity), and Dovydas Plonius's 1826 compilation of sermons intended for home use titled "Mišių knygos" (Book of Masses). Earlier research has shown that the literature of worshipers differs from church writings mostly by ignoring diacritical marking of letters and by having several other minor orthographic features. This research examines the orthography of capital letters and the use of geminate consonants. These features in writing appeared because of the influence of German orthography: nouns were distinguished with capital letters, and consonants were doubled after short syllables. Other features of writing that are taken into consideration are the specific characteristics of Lithuanian orthography: marking of stressed syllables and morphological forms using four diacritical marks: acute accent, circumflex, grave, and ogonek symbols.The stressed syllable in the root of the word was most often marked with an acute above the ,