LTLinkuvos krašto partizanai sukilo ir veikė panašiomis sąlygomis, siekė tų pačių tikslų, laikėsi vieningos vadovybės nurodymų, kaip ir kitų Lietuvos kraštų partizanai. Tačiau yra ir keletas ypatybių, skiriančių juos nuo kitų. Neteisingai sakoma, kad 1940 m. birželio 15 d. Lietuva okupaciją sutiko be vienintelio šūvio. Jį atstojo Peluodžių kaimo gyventojo Balčiūno mesta granata į įžygiuojančią sovietų kariuomenę (už tai ūkininkas buvo sušaudytas). Šiaurės Lietuvos partizanai išsilaikė bene ilgiausiai: tik 1969 m. per susišaudymą buvo sužeisti ir suimti Puodžiūnų kaimo (Pašvitinio apyl.) gyventojai broliai Kazimieras ir Juozas Nainiai. Neteko girdėti, kad Linkuvos parapijoje būtų buvę partizanų, kurie, priešo užverbuoti, būtų šaudę bendražygius. Vargu ar Lietuvoje buvo dar bent vienas partizanų vadas, kuris, kaip P. Paltarokas, po Jaltos susitarimų būtų numatęs labai ilgą, sunkią partizanų kovą be JAV ir kitų užsienio valstybių pagalbos ir pataręs galintiems partizanams legalizuotis. [Iš straipsnio, p. 301]Reikšminiai žodžiai: Linkuvos kraštas; Linkuva; Pakruojis; Šiaurės Lietuva; Partizanai; Vadai; Lietuvos laisvės armija; Sovietų okupacija; Istorija; Linkuva region; Linkuva; Pakruojis; Northern Lithuania; Guerrillas; Commanders; Lithuanian Freedom Army; Soviet occupation; History.