LT1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta sudėtingomis šaliai sąlygomis: Lietuvoje tebebuvo vokiečių okupacinė kariuomenė, po to - bolševikų okupacija, Lenkijos, bermontininkų puldinėjimai. Tokiomis sąlygomis formavosi centrinės valdžios institucijos, pradėjo formuotis pirmosios savivaldos vietose. Linkuvos valsčius, nutolęs nuo didesnių Lietuvos centrų, neturėjo patogaus, gero susisiekimo, dėl derlingos žemės vadintas kviečių aruodų kraštu, 1918 m. turėjo 18459,5 dešimt, žemių ir 1584,25 dešimt, miškų, 95 gyvenvietes - 7936 gyventojus, buvo sudarytas Linkuvos parapijos teritorijoje1. 1918 m. vokiečių kariuomenė, šeimininkavusi mūsų krašte, pradėjo trauktis iš Lietuvos. Ankstyvesnių Linkuvos apyl. gyventojų iniciatyva buvo išrinktas valsčiaus Komitetas, kuris, vokiečiams traukiantis, perėmė jo Valdybai priklausiusį turtą - žemę, namus, administracinį aparatą, ėmė rūpintis valsčiaus reikalais: reikėjo sutrukdyti vokiečiams išgabenti bet kokį turtą, saugoti gyventojus nuo plėšikų, žiūrėti tvarkos, išlaikyti mokyklas, padėti neturtingiesiems. [Iš straipsnio, p. 251]Reikšminiai žodžiai: Linkuva; Linkuvos valsčius 1918-1940 m.; Savivalda; Savivaldybė; Linkuva; Linkuva District 1918-1940; Lithuania; Local government; Municipality.