Šiaurės panevėžiškių tarmės ypatybių atspindžiai tautosakos rinkinyje "Linelius roviau, dainavau"

LTOnos Bluzmienės-Vaškaitės tautosakos ir atsiminimų rinktinė „Linelius roviau, dainavau“ - tai pirmasis lietuvių liaudies kūrinių rinkinys, kuriame skelbiamas vieno aukštaičių tautosakos pateikėjo repertuaras. Rinktinę sudaro 124 dainos su užrašytomis melodijomis, 22 pasakojamosios tautosakos ir per 500 smulkiosios tautosakos pavyzdžių bei pluoštelis (apie 50 puslapių) atsiminimų ir etnografinių pasakojimų, susijusių su šiaurine Lietuvos dalimi - Pasvalio, Pakruojo rajonais. Kaip teigia patys sudarytojai, rengiant šį leidinį, daugiausia dėmesio buvo kreipta į aukštaičiams būdingą daugiabalsę dainų melodiją ir ypač į autentišką, neiškraipytą tarmę. Gana sudėtingos rytų aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarmės tekstai rinkinyje pateikiami ne dialektologine transkripcija, o supaprastinta rašyba, kad tautosakos pavyzdžiai būtų suprantami ne vien kalbininkams, bet ir paprastiems tautosakos mylėtojams. Todėl čia nėra sudėtingo priegaidžių žymėjimo, neįsivedami murmamieji žodžio galo balsiai, kurie itin dažnai vartojami dainose, nesigilinama į gana subtilius vokalizmo ir konsonantizmo neutralizacijos reiškinius, tačiau pagrindinės tarmės ypatybės (tiek fonetinės, tiek ir nefonetinės) analizuojamuose tekstuose gana gerai atspindimos1. [Iš straipsnio, p. 138]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Lietuvių tarmės; Prozodija; Rytų aukštaičiai panevėžiškiai; Tautosaka; Vokalizmas; Šiaurės panevėžiškiai; Folklore; Lithuanian; Lithuanian dialects, Eastern Aukštaitians of Panevėžys; North Panevėžiškiai dialect; Prosody; Standard language; Vocalism.

ENThe language of the folklore collection “Linelius roviau, dainavau” is analysed in the article. The author draws the main conclusion that the peculiarities of North Panevėžiškiai dialect are more obvious in narrative folklore examples than in songs. The language of the songs is closer to the Standart Lithuanian language. [From the publication]