Iš Lietuvos etnologijos istorijos: aprangos tyrimo pagrindų paieškos

LTLietuvių aprangą tyrinėjusių lietuvių, lietuvių etninėse žemėse gimusių XIX a. autorių darbai etnologijos istoriografijoje laikomi istoriniais ar etnografiniais šaltiniais. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta šių darbų lyginamoji analizė, todėl liko neįvertintas jų indėlis į aprangos tyrimus. Norėdami užpildyti šią spragą, analizuosime XIX a. iki 1918 m. autorių parašytus tekstus, kuriuose apibūdinta ir lietuvių apranga, siekiant nustatyti, kokius jie padėjo pagrindus etnologiniams aprangos tyrimams. Keliami uždaviniai išnagrinėti šiuose darbuose pateiktą informaciją apie lietuvių (valstiečių ar kaimo gyventojų, dar vadinta liaudies) įvairiais laikotarpiais dėvėtą kasdienę ir išeiginę aprangą, aptarti išryškėjusius senųjų aprangos pavadinimų vartojimo klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aprangos dalių pavadinimai; Aprangos terminija; Etnografiniai šaltiniai; Etnologijos istorija; Etnologijos istoriografija; Istorijos šaltiniai; Senovės ir tradicinė lietuvių apranga; Tradicinė apranga; Ancient and traditional Lithuanian clothing; Clothing terms; Ethnographic sources; Historical sources; Historiography of ethnology; History of ethnology; Traditional clothing.

ENWorks by 19th-century Lithuanian authors on Lithuanian clothing are considered in the historiography of ethnology to be historical or ethnographic sources, but no comparative analysis of such works on clothing has been performed so far. To fill this gap, we analyse texts written in the 19th century and up to 1918, in order to determine the basics of clothing research in ethnology. The aims are to analyse the information provided in these works, written in different languages, on Lithuanian (also known as peasant, or folk) clothing, discussing questions of the use of old names for clothing in these works. [From the publication]

• Antropologinė žemaičių charakteristika / Povilas Višinskis ; sudarytojas Gintautas Česnys ; [iš rusų ir lenkų kalbų vertė Vytautas Vitkauskas]. Vilnius : Valstybės žinios, 2004. 183 p.
• Apie Jono Basanavičiaus trakologiją / Algirdas Grigaravičius. Krantai. 2014, Nr. 1, p. 54-57.
• Apranga XVI-XVIII a. Lietuvoje / Marija Matušakaitė. Vilnius : Aidai, 2003. 389 p.
• Būti lietuve : etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje / Irma Šidiškienė. Vilnius : Versus aureus, 2005. 222 p.
• Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas : besikeičianti Lietuva XX amžiuje / Auksuolė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 644 p.
• Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a / Marija Matušakaitė. Gimtasai kraštas. 2011, t. 4, p. 58-67.
• Lietuvių etnografijos pradininkas / Arūnas Vaicekauskas. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 193-199.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija / sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius : LII leidykla, 2011. 516 p.
• Prūsų lietuvis / Teodoras Lepneris ; parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 257 p.
• Simboliai Simono Daukanto veikaluose / Elvyra Usačiovaitė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2017, t. 5, Nr. 1, p. 24-44.
• Tarp rytų ir vakarų : XVI-XX a. LDK bajorų kostiumo formavimo aplinkybės ir pavidalai / Rūta Guzevičiūtė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 390 p.
• Tekstilės spalvų pavadinimai Lietuvos istoriniuose šaltiniuose / Gražina Marija Martinaitienė. Menotyra. 2008, t. 15, Nr. 3, p. 32-55.
• Teodoras Narbutas apie baltų aukojimus / Elvyra Usačiovaitė. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2015, t. 3, Nr. 1, p. 21-46.
• Teodoro Lepnerio apybraižos "Prūsų lietuvis" citatos Simono Daukanto veikale "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" / Roma Bončkutė. Knygotyra. 2018, t. 71, p. 161-196.
• Tradicinė lietuvių valstiečių vyrų apranga / Vida Kulikauskienė ; parengė Irma Šidiškienė, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 383 p.