Evangelikai reformatai Linkuvoje, Pamūšyje ir Plonėnuose XVI-XVIII a.

LTLinkuvos konfesinei praeičiai istoriografijoje skirta nemažai vietos. Daugiausia nagrinėta vietos katalikų bažnyčios ir karmelitų vienuolyno istorija. Vienintele jos spraga laikytume protestantiškosios Linkuvos istorijos epizodą - vietos evangelikų reformatų bendruomenės, XVI-XVIII a. sudariusios integralią lokalinės visuomenės dalį, rekonstrukciją. Pastarąją įmanu laikyti reformacijos Žemaitijoje ir antros, t. y. kalvinistiškos, reformacijos bangos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK) istorijos dalimi. Linkuvos situacija tik primena, kad lietuvių istoriografija, turinti pakankamai sintetinio pobūdžio darbų apie reformaciją LDK, stokoja regioninio žvilgsnio, t. y. lokalinių bažnyčių (išskyrus gal tik Biržus ir Kėdainius) studijų. Viena to objektyvių priežasčių yra šaltinių bazės specifika: šaltiniai arba išblaškyti, arba iš viso neišliko. Ne išimtis ir Linkuvos evangelikų reformatų bažnyčia, kurios šaltinių bazė ypač menka. Pirma, nes XVI a. pab. - XVII a. pr. archyvinių dokumentų beveik neišliko dėl 1611 m. Vilniaus gaisro. Antra, nes Linkuvos evangelikų reformatų bažnyčia, nebuvusi vienu iš pagrindinių Žemaitijos distrikto protestantizmo centrų, nepaliko jokio lokalinio archyvo, o duomenys apie Linkuvos bendruomenę ir joje tarnavusius dvasininkus Lietuvos evangelikų reformatų sinodų protokoluose labai fragmentiški. Nepaisant to, šaltiniuose išlikusi partikuliarinė informacija leidžia bent kiek praskleisti uždangą ir pažvelgti į protestantiškosios Linkuvos istoriją. Pamūšio ir Plonėnų bendruomenių istorija apskritai yra terra incognita ir iki šiol neturėjo nė vienos istoriografinės pozicijos. [Iš straipsnio, p. 125]Reikšminiai žodžiai: Evangelikai reformatai; Linkuva; Pamūšis; Plonėnai; Reformacija; Evangelical reformates; Evangelicals; Linkuva; Pamūšis; Plonėnai; Reformation.