Prie istorijos ištakų

LTIki šiol, nors ir nemažai rašyta apie seniausią Linkuvos apylinkių praeitį, tačiau, daugiausia susikoncentravus į Linkuvos vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose paieškas ir tikslinimą, taip ir liko išsamiau nenušviestas gana permainingas ir rašytiniuose šaltiniuose itin fragmentiškai atsispindintis viduramžių laikotarpis. Pirmą kartą 1500 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Linkuvos vardas tiesiogiai susijęs ne tik su Linkuvos katalikų bažnyčios pastatymu ir jos fundacija 1503 m., bet ir su miestietiškųjų gyvenviečių tinklo plėtra Upytės paviete XV a. pab. - XVI a. pirmojoje pusėje1. Akivaizdu, kad naujoji gyvenvietė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) ir Livonijos pasienyje kaip tik ir galėjusi atsirasti prasidėjus masinei kolonizacijai, į buvusias žiemgalių žemes atsikėlus lietuviams iš buvusių gretimų žemių (pirmiausia iš tuometinių Upytės ir Šiaulių valsčių). Todėl šio straipsnio tikslas - remiantis fragmentiškomis rašytinių šaltinių užuominomis, toponimikos ir žodinės tradicijos duomenimis ir naujausiais tyrimais, atskleisti XIII-XIV a. įvykių šiandieninėse Linkuvos apylinkėse kontekstą, aptarti viduramžių pilies lokalizacijos klausimą. [Iš straipsnio, p. 83]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Viduramžiai; Linkuva; Linkuvos apylinkės; Kunigaikščiai; Pilys; History; Middle Ages; Linkuva; Linkuva area; Dukes; Castles.