LTStraipsnyje pateikta pieno kvotų sistemos – pagrindinio Europos Sąjungos pieno rinkos reguliavimo instrumento – analitinė apžvalga, pabrėžiant šios sistemos administravimo ypatumus Lietuvoje. Gamybos kvotų sistema pieno sektoriuje, įvesta 1984 m. ir galiosianti iki 2015 m., paremta baudomis už suteiktos kvotos viršijimą, leidžia suderinti pasiūlą su paklausa bei užtikrinti pakankamas ir stabilias pajamas pieno gamintojams. Lietuvoje pieno gamybos kvotų sistema laikantis Europos Sąjungos teisės aktų taikoma nuo 2003-2004 metų. Įdiegus pieno kvotų sistemą, šio sektoriaus valdymas Lietuvoje pereina į viršvalstybinį (supranacionalinį) lygmenį, sukeldamas ligi šiol nepatirtas politines, teisines, administracines pasekmes. Straipsnyje analizuojamos Nacionalinės mokėjimų agentūros, skirstančios kvotas bei administruojančios papildomą mokestį už viršytą kvotą, taip pat nacionalinį rezervą, savivaldybių žemės ūkio skyrių, kitų sistemos dalyvių funkcijos, paskirstant kvotas gamintojams. Pieno gamybos kvotų sistemos administravimas Lietuvoje yra sudėtingiausias palyginus su kitų žemės ūkio sektorių produkcijos kvotų sistemomis. Jos diegimas tapo būdingu pavyzdžiu, kai Lietuvos žemės ūkio politika, daugiau paremta būdinga rinkos liberalizavimu nei žemės ūkio sektoriaus rėmimu, privalėjo perimti Europos Sąjungos vykdomos bendrosios žemės ūkio politikos principus ir kurti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, atitinkančią reikalavimus, keliamus ūkių apskaitos duomenų bazėms, kartu įgyvendinant žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pieno kvotos; Administravimas; Europos Komisija; Nacionalinė mokėjimo agentūra; Milk quota; Administration; Eurepean Comission.
ENThe paper presents analytical review of milk quota system, main milk market regulation instrument of the European Union with focus on specific features of administration of this system in Lithuania. System of production quotas in milk sector that was implemented in 1984 and is in force until 2015, is based on penalties for exceeding quotas and thus enables to coordinate supply and demand and ensures sufficient and stable incomes for milk producers. According to European legal acts, milk quota system has been used in Lithuania since 2003-2004. Management of this sector has moved to the supranational level with new political, legal and administrative consequences. In the article, functions of the National Payment Agency, institution distributing quotas and administering additional payment for exceeding quota, also functions of agricultural departments of municipalities as well as functions of other actors of the system distributing quotas for producers are analyzed. Administration of milk quotas in Lithuania is more complicated compared with the quota systems for other agricultural products. Its implementation has become a typical example when Lithuanian agricultural policy, more based on market liberalization than supporting agricultural sector, has to take principles of common agricultural policy of the European Union and to create integrated administration and control system to meet the requirements for accounting data bases of the farms, and to implement measures of agricultural market regulation at the same time. [From the publication]