Europos Sąjungos socialinė neįgaliųjų politika : žmogiškųjų išteklių diskursas

LTStraipsnio tikslas – atskleisti Europos Sąjungos (ES) vykdomą socialinę neįgaliųjų politiką kuri, tapusi savarankiška ES politikos sritimi, apėmė ne tik naujus aspektus, bet ir naujas socialines kategorijas – pagyvenusius, neįgaliuosius, jaunimą, ilgalaikius bedarbius, išanalizuoti ES neįgaliųjų socialinės politikos raidą sutartyse, kituose ES teisiniuose aktuose ir socialinėse programose. Straipsnyje akcentuojamas ES dominuojantis požiūris į neįgaliuosius kaip turinčius individualių poreikių asmenis. Šio požiūrio svarba ta, kad juo grįsta ES socialinė politika yra labiau socialiai integruojanti ir reiškia esminį posūkį nuo specialių programų neįgaliesiems į lygių galimybių jiems sudarymą. ES pripažįstama, kad neįgalieji yra reikšmingas žmogiškasis išteklis įgyvendinant Lisabonos strategiją, kurios siekis – kurti aktyvią gerovės valstybę, tai yra, siekti kuo didesnio užimtumo ir lygių galimybių visiems įgyvendinimo. Straipsnyje atskleidžiami valstybių narių socialinių neįgaliųjų politikų skirtumai, priklausantys nuo jose vyraujančio gerovės modelio, aptariama ar Lietuvos socialinė politika atitinka ES politiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Lygios teisės; Nediskriminavimo politika; Socialinė integracija; Disabled person; Equal opportunities; Untidiscriminatory policy; Social integration.

ENThe purpose of the article is to reveal the European Union (EU) social policy for the disabled which, as an independent field of EU politics, includes not only new aspects, but also new social categories – the elderly, the disabled, the youth, long-term unemployed, and to analyse the development of the EU social policy for the disabled in contracts, other EU legislation and social programmes. The article emphasises the prevailing EU attitude to the disabled as the persons with individual needs. The importance of the approach is that the EU social policy based on it is more socially integrating and signals an essential turn from special programmes for the disabled to creation of equal opportunities for such persons. EU acknowledges that the disabled forma a significant human resource in implementation of the Lisbon strategy which aims at building an active welfare state, i.e. implementation of maximum employment rate and equal opportunities for every person. The article defines the differences in social policies for the disabled of various member states, which depend on the dominant model of welfare, and discusses conformity of the Lithuanian social policy with the EU policy.

• Sociologija / Sociology
• Teisė / Law