Lietuvos prokuratūros statuso raida : teisiniai istoriniai aspektai

LTStraipsnyje išskirtinai daug dėmesio atkreipiama į tai, kad 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje prokurorų teisinis statusas buvo išreikštas ne konstitucijose, bet teismų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Remiantis 1933 m. liepos 11 d. Teismų santvarkos įstatymu, sukūrus keturių pakopų teismus, prokurorai veikė prie apygardų teismų, Apeliacinių rūmų ir prie Vyriausiojo Lietuvos tribunolo. Teisingumo ministras buvo vyriausias Respublikos prokuroras. Jis vadovavo Vyriausiojo tribunolo, Apeliacinių rūmų bei apygardų teismų prokurorams, jų padėjėjams. 1940-1941 m. Lietuvos Respublikos teisėtvarka ir joje veikusi prokuratūra buvo sunaikintos. Tai nulėmė Lietuvos okupacija, dėl kurios Lietuvai buvo primesta svetimos valstybės teisinė tvarka. 1941-1944 m. nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu, nors ir buvo atkurtas kai kurių įstatymų galiojimas, nacių okupacinė valdžia ribojo ir kontroliavo teismų ir prie jų veikusių prokurorų veiklą. 1944 m. reokupuotoje Lietuvoje vėl pradėjo galioti 1940 m. konstitucija ir įstatymai bei veikusios institucijos. Tais pačiais pagrindais veiklą atnaujino ir prokuratūra. Šiuolaikinė prokurorų statuso raida Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nagrinėtina politinių ir teisinių procesų kontekste nuo 1988 m., t. y. nuo Atgimimo laikotarpio, kai buvo siekiama išsivaduoti iš TSRS politinės ir teisinės priklausomybės. Atkreipiamas dėmesys į 1990 m. kovo 11- ąją priimtą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą bei 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios pagrindu buvo sukurta valstybės institucijų konstrukcija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prokuratūra; Teisinis statusas; Teisės aktai; Konstitucija.

ENThe article focuses on the fact that in the legal system of the Republic of Lithuania of 1918-1940 the legal status of prosecutors was defined not by the Constitution but by laws regulating court activities. Pursuant to the Law on the Court Structure of 11 July 1933, which established four levels of courts, prosecutors acted under district courts, the Chamber of Appeal, and the Supreme Tribunal of Lithuania. The Minister of Justice was the chief prosecutor of the Republic. He was the head of prosecutors and their assistants of the Supreme Tribunal, Chamber of Appeal and district courts. In 1940-1941, the law and order and prosecutor’s office of Lithuania were abolished by the Soviet occupation régime, which imposed an alien legal system. During the occupation by Nazi Germany (1941–1944), some laws were restored, however, the occupation régime restricted and controlled the activities of courts and prosecutors. With the Soviet re-occupation of Lithuania in 1944, the Constitution of 1940 was restored as well as other legislation and institutions. The prosecutor’s office recommenced its activities on the same basis. This article studies recent developments in the prosecutors’ status in the legal system of the Republic of Lithuania in the context of political and legal processes starting from 1988, i.e. the Period of National Revival, when Lithuania attempted to free itself from political and legal dependency on the USSR. The article mentions the Provisional Basic Law of the Republic of Lithuania of 11 March 1990 and the Constitution of the Republic of Lithuania of 25 October 1992, which formed the basis for establishing renewed state institutions.