„Auf die Hand“ praktika: belaisvių lygtiniai paleidimai tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos (XIV a. pabaiga–XV a. pirma pusė)
LTStraipsnyje analizuojama XIV a. pabaigoje–XV a. pasitaikanti frazė „auf die Hand“, jos reikšmė ir už jos slypinti praktika. Remiantis Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų korespondencija, išduotais dokumentais bei kitais vienalaikiais šaltiniais, straipsnyje nagrinėjama „auf die Hand“ praktikos taikymas Ordino ir Lietuvos santykiuose (karo ir taikos metu). „Auf die Hand“ praktika buvo ne tik lygtinis belaisvio paleidimas jam asmeniškai davus priesaiką, bet ir Lietuvos valdovų ar Ordino pareigūnų garantavimas – pagalbos rankos ištiesimas – į nelaisvę patekusiam asmeniui. Lygtinai paleistas belaisvis prižadėdavo sugrįžti bet kada, kai jį iškviesdavo jo kalintojas. Garantuotojas taip pat prisiekdavo saugiai pristatyti belaisvį per duotą terminą. Šis tyrimas parodė, kad nežinomi, įtartini ar abejotinos garbės belaisviai galėjo ir nesulaukti užtarimo vien dėl rizikos, kad jie galėjo pabėgti, ir garantuotojui, kuris taip pat prisiekdavo savo garbe, tektų kompensuoti už pabėgusį belaisvį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Belaisviai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Priesaika; Garantija; Lygtinis paleidimas; Karyba; Captives; Oath; Guarantee; Parole; Warfare.
ENThis article presents an analysis of an occurring phrase and practice “auf die Hand” (to one’s hand) and its meaning in the end of the fourteenth and the fifteenth centuries. The main sources for such a study were correspondence between the Teutonic Order’s officers and Lithuania’s rulers, issued documents, and other contemporary written evidence. The “auf die Hand” custom was not just a practice to release captives on parole solely on their own oath, but also on the guarantee of a ruler, officer or another trustworthy person. The captive released on parole or the guarantee promises to return whenever the captor summons him. Also, the guarantor vows that the captive will safely return on a given time. This research shows that the captives with questionable honour may not have been interceded merely for the risk of escaping, because the guarantor, who had also sworn in his honour, would have to compensate for the escaped captive. No doubt such practice was adopted through contact with the Teutonic Order and knights from Western Europe, since we can observe specific features of chivalry: surrender, honour, oaths. Also, it is evident that the meaning behind “auf die Hand” had a semantic connotation – raising a hand to give an oath and giving the captive “to guarantor’s hands.”. [From the publication]
- Lietuvių ir vokiečių taikaus bendravimo bruožai XIV a. karo sūkuryje / Darius Baronas. Lituanistica. 2010, Nr. 1/4, p. 2-18.
- Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a : sudėtis, struktūra, valdžia / Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Aidai, 2003. 379 p.
- "Sunkiose grandinėse": elgesys su karo belaisviais Vokiečių ordino valstybėje Prūsijoje, Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiaus pirmoje pusėje / Antanas Petrilionis. Lietuvos istorijos studijos 2023, t. 52, p. 24-39.
- Tolima bičiulystė: asmeniniai Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų santykiai / Rimvydas Petrauskas. Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje / sudarė Rita Regina Trimonienė, Robertas Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, 2007. P. 206-222.
- Viduramžių detektyvas: kaip žuvo kunigaikštis Karigaila? : 1390 m. rugsėjo įvykiai ir jų atmintis / Antanas Petrilionis. Naujasis Židinys - Aidai. 2018, Nr. 2, p. 38-44.
- Наследники Витовта. Династическая война в Великом княжестве Литовском в 30-е годы XV века / Сергей Полехов. Москва : Индрик, 2015. 709 p.
