Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės institucijomis: Lietuvos atvejo analizė

LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar politiniai skandalai, vykstantys Lietuvoje, daro poveikį pasitikėjimo valstybės institucijomis pokyčiams ir, jei taip, kokį. Analizei pasirinktos šios institucijos: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Prezidento institucija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Analizė apima 2004–2016 m. (imtinai) laikotarpį. Politinių skandalų ir pasitikėjimo valstybės institucijomis sąsajos yra analizuojamos remiantis instituciniu požiūriu į pasitikėjimo valdžia pokyčius, nefunkcionaliu požiūriu į politinius skandalus, taip pat kitų empirinių tyrimų, kuriuose analizuojamas politinių skandalų reiškinys, rezultatais. Kaip pagrindinis tyrimo metodas yra pasirinkta dinaminė regresinė analizė su laiko eilučių duomenimis. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad politiniai skandalai turi poveikio pasitikėjimo valstybės institucijomis kaitai. Visų analizuotų institucijų atvejais yra nustatytas neigiamas trumpalaikis politinių skandalų poveikis pasitikėjimo lygio jomis pokyčiams, patvirtinantis nefunkcionalaus požiūrio į politinius skandalus prielaidas. Gauti rezultatai taip pat leidžia teigti, jog nuo politinių skandalų eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumo lygio ir politinio skandalo tipo gali priklausyti politinių skandalų neigiamo poveikio pasitikėjimui institucijomis pasireiškimo mastas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politiniai skandalai; Pasitikėjimas valstybės institucijomis; Skandalo tipas; Eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumas; Dinaminė regresija; Laiko eilučių analizė; Lithuania; Political scandals; Trust in institutions; Types of political scandals; Analysis; Escalation of political scandals in the media; Dynamic regression; Time series.

ENThis article raises the question of whether the political scandals that take place in Lithuania have an effect on public trust in Lithuania’s state institutions and, if so, what kind of an effect can be perceived. The following institutions of the Republic of Lithuania were selected for analysis: the Government, the Parliament, the Institution of the President, the Special Investigation Service, and the State Security Department. The analysis covers the 2004–2016 years (inclusive) period. The links between political scandals and trust in state institutions are analyzed based on an institutional approach to changes in governmental trust, as well as a non-functional approach to political scandals and the results of empirical studies analyzing political scandals and their relation to governmental trust. In order to determine links between political scandals and trust in state institutions, a dynamic linear regression with time series data was performed. The analysis suggests that political scandals that took place in Lithuania during the period of 2004–2016 had a substantial impact on changes in public trust in state institutions. In the case of all institutions, a negative short-term impact of political scandals on trust in these institutions has been identified. The results of the analysis also reveal that the extent of the negative impact of political scandals may depend on the level of intensity of the escalation of political scandals in the media and the type of political scandal. [From the publication]

• Nedarbo lygio sąsajos su ekonominiais rodikliais Lietuvoje / Ilona Kiaušienė, Inga Vidrevičienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2015, T. 37, Nr. 2, p. 221-230.
• Pasitikėjimas politinėmis ir teisėsaugos institucijomis Lietuvoje / Milda Burnytė. Teisės problemos. 2013, Nr. 4 (82), p. 67-112.
• The Impact of significant events on public policy and institutional change: towards a research agenda / Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė, Rasa Bortkevičiūtė, Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas. Politologija. 2022, Nr. 1 (105), p. 88-52.
• Valstybės jubiliejai ir viešoji kultūros politika. Urbanistinio vajaus prieštaros / Skaidra Trilupaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2021, t. 100, p. 81-111.