Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente: tarp europinių ir nacionalinių interesų

LTStraipsnyje analizuojama europinių ir nacionalinių interesų kolizijos problema Europos Parlamento nario veikloje. Tyrimo metu ieškoma atsakymų į klausimus, kas nacionalinių ir europinių interesų kolizijos atveju daro įtaką EP narių apsisprendimui, balsuojant EP plenarinėse sesijose, ir kiek Lietuvoje rinktiems EP nariams yra svarbūs juos išrinkusių piliečių interesai, nacionalinių partijų interesai ar europiniai politinių grupių interesai. Siekiant tikslo, visų pirma atliekama mokslinės literatūros apie interesų atstovavimą Europos Parlamente, interesų kolizijos problematiką analizė. Toliau aptariamas „dviejų lygmenų žaidimo“ teorinis modelis, kuris pritaikomas analizuojant EP nario veiklą. Antroje straipsnio dalyje atliekama Lietuvos atvejo studija, analizuojant atliktų pusiau struktūruotų interviu su EP nariais, duomenis, kiekybinės reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos ir kitus kiekybinius duomenis. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje išrinkti EP nariai, kaip ir kitose šalyse rinkti EP nariai, susiduria su interesų kolizijos problema. Tyrimas taip pat atskleidė, jog EP nario sprendimas, kaip balsuoti EP plenarinėje sesijoje, priklauso ne tik nuo to, ar jis yra opozicinės ar valdančiosios partijos narys, bet ir nuo jo asmeninių nuostatų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Parlamentas; Nacionaliniai interesai; Europiniai interesai; Piliečių atstovavimas; Europos Sąjungos politinė sistema; European Parliament; Ideological; National; European interests; Citizens representation; EU political system.

ENThe article analyzes the problem of conflict of European and national interests in the activities of a Member of the European Parliament (MEP). The study seeks answers to the following questions: what factors impact the decision and voting of EP members, elected in Lithuania, in the plenary sessions in the cases of collision of interests, and to what extent the interests of the electorate, national parties, or European political groups are important to MEPs elected in Lithuania. To achieve the goal, first, a review of the scientific literature on the representation of interests in the European Parliament, the issues of conflict of interests is carried out. Next, the theoretical model of the “two-level game,” which is applied in the analysis of an MEP’s activities, is discussed. In the second part of the article, a Lithuanian case study is carried out, analyzing the data of semistructured interviews with MEPs, results of public opinion poll of the Lithuanian population, and other quantitative data. The results show that MEPs elected in Lithuania, like the MEPs elected in other countries, face the problem of a conflict of interests. The inquiry also revealed that an MEP’s decision on how to vote in an EP plenary session depends not only on whether they are a member of the opposition or the ruling party, but also on their personal preferences. [From the publication]

• "Europos normatyvinė galia" ir Lietuvos užsienio politika / Gražina Miniotaitė. Politologija. 2006, Nr. 3 (43), p. 3-19.
• Lietuvos įtaka ES Tarybos sprendimams / Gediminas Vitkus, Jūratė Novagrockienė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2008, t. 6, p. 91-120.
• The Lithuanian Presidency of the Council of the European Union advancing energy policy and Eastern partnership goals: conditions for exerting influence / Ramūnas Vilpišauskas, Bruno Vandecasteele, Austė Vaznonytė. Lithuanian foreign policy review. 2013, vol. 29, p. 11-37.