Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

LTIš vakarų aukštaičių kauniškių patarmės ploto XX a. 6–7 dešimtmetyje surinkta tarmine medžiaga, saugoma Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve, pasinaudota rengiant Lietuvių kalbos atlasą (1–3 tomai, 1977, 1982, 1991), chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970), Zigmo Zinkevičiaus Lietuvių kalbos dialektologiją (1966), įvairius dialektologijos veikalus ir mokslo darbus. Tačiau šiuose darbuose aptarta tik dalis užrašytų duomenų, iki šiol išsamiau neanalizuoti patys rankraštiniai šaltiniai, juose pateiktos tarminės ypatybės ir kalbiniai reiškiniai. Straipsnyje, remiantis rankraštinių šaltinių duomenimis, siekiama aprašyti XX a. 6–7 deš. vakarų aukštaičių kauniškių būdvardžių kirčiavimo ypatybes, aptarti jų akcentuacijos polinkius. Būdvardžių kirčiavimas nagrinėjamas ne vienu aspektu – pagal kirčio vietos ir (arba) kirčiavimo paradigmų įvairavimą, akcentinių variantų vartojimo dažnumą ir paplitimą patarmės plote, vedinių santykį su pamatiniais žodžiais ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Kirčiavimo variantas; Priesagos vedinys; Rankraštinis šaltinis; Vakarų aukštaičių kauniškių patarmė; Šnekta; Accentual model; Adjective; Handwritten source; Subdialect; Suffixed derivative; West Aukštaitian of the Kaunas subdialect; West Aukštaitian subdialect of Kaunas.

ENThe article analyses the dialectal material collected in the area of the West Aukštaitian of the Kaunas subdialect in the written sources of the 1950s and 1960s at the Dialect Archive of the Geolinguistic Centre of the Institute of the Lithuanian Language. Based on the data in written sources the goal is to describe the peculiarities of the accentuation of the West Aukštaitian adjectives of this period and to discuss the tendencies of their accentuation. The stress of the singular forms of the disyllabic u-stem adjectives of the masculine gender may have come down from old times. Maintaining the root accent of these forms is related to the forms the neuter gender of the stressed stem (suñku, šviẽsu) and the adjectives of the old o-stem (suñkas : suñkus). The pronunciation of polysyllabic adjectives in the West Aukštaitian subdialect of Kaunas is characterized by different accent tendencies. The accentuation of the derivatives with the suffix -inis, -ė varies most of the polysyllabic adjectives analysed in the article. More than a third of them are accented by two accentual paradigms – they have accentual parallel forms of the first and second accent paradigms. The accentuation of the derivatives with the suffixes -inis, -ė is only partly related to the accentuation of the root words. The accentuation of the adjectives discussed in the researched subdialects tends to be generalized by the second accent paradigm.The derivatives with the suffixes -ėtas, -a regardless of the accentuation of the root words, are usually accented by the second accent paradigm, cf. molétas, -a (: mólis 1), pūslétas, -a (: pūslẽ 4). Only the accent of the derivatives with the suffixes -uotas, -a can be linked to the accentuation status of the root words, cf. langúotas, -a (: lángas 3). The author of the article is of the opinion that the accentual variance of parallel derivatives with suffixes could have been determined not by one factor, but by a set of factors. The appearance of accentual variants is linked to semantics, the accentual and semantic model of two plurals and the accentual variance of the root words and is explained by the stress analogy of the same type of word formation. [From the publication]