Savižudybių lygio diferenciacija Lietuvoje vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimo kontekste

LTŠiame straipsnyje, remiantis agreguotais Higienos instituto ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nagrinėjama savižudybių lygio diferenciacija pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietovę, aptariama savižudybių prevencija Lietuvoje. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti, kokį poveikį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui nuo 2007 iki 2017 m. turėjo savižudybių lygio pokyčiai atskirose demografinėse Lietuvos gyventojų grupėse. Analizė atlikta naudojant vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės dekompozicijos metodą. Nustatyta, kad iš visų analizėje nagrinėtų demografinių grupių savižudybės didžiausią poveikį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui turėjo tarp kaimo vyrų – 0,44 iš 6,77 metų. Didžiausi pozityvūs vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai dėl savižudybių užfiksuoti tarp vyrų, jaunesnių nei 40 metų amžiaus grupėse: mieste – 0,20 iš 0,22 metų, kaime – 0,32 iš 0,44 metų. Moterų savižudybių poveikis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui tiek mieste (-0,01 metų), tiek kaime (0,09 metų) buvo nežymus. Taigi pastarųjų metų savižudybių rodiklių kaita patvirtina vieną pagrindinių posovietinio mirtingumo modelio bruožų – selektyvius mirtingumo lygio pokyčius skirtingose demografinėse gyventojų grupėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografinė grupė; Mirtingumo diferenciacija; Savižudybių prevencija; Savižudybės; Vidutinė gyvenimo trukmė; Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; Demographic group; Differentiation of mortality; Life expectancy; Lithuania; Mortality differentials; Suicide; Suicide prevention.

ENThis paper examines the differentiation of suicide rates by gender, age, and place of residence. The analysis is based on aggregated data from The Institute of Hygiene (Lithuania) and Statistics Lithuania. The aim of this analysis is to evaluate the contribution of suicide mortality rates to changes in life expectancy in different demographic groups in Lithuania. Analysis period covers period from 2007 to 2017. The analysis was conducted by using life expectancy decomposition method. The decrease in suicide rates among rural men was found to have the greatest contribution to the increase in life expectancy – 0.44 out of 6.77 years of overall life expectancy increase. The greatest positive changes in life expectancy due to the decrease in suicide rates were recorded among men under 40 years: 0.20 out of 0.22 years of life expectancy increase in all age groups in urban areas and 0.32 out of 0.44 years of life expectancy increase in all age groups in rural areas. Female suicide contribution to the increase in life expectancy was close to zero in both urban (-0.01 years) and rural (0.09 years) areas. Thus, changes in suicide rates confirm one of the key features of the post-soviet mortality model, i.e. selective changes in mortality rates across different demographic groups. [From the publication]