Šalies gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas

LTStraipsniu siekiama įvertinti gyventojų gerovės skirtumus šalies regionuose bei apžvelgti vidurinės klasės susiformavimo galimybes šalyje gyventojų pajamų (darbo apmokėjimo) skirtumų raidos kontekste. Vertinant gerovės skirtumus regionuose, straipsnyje plačiai naudojamas darbo apmokėjimo rodiklis. Nepaisant to, kad darbo užmokestis tikrai negali būti vieninteliu ir visaapimančiu gerovės kriterijumi, jis išlieka itin svarbiu jos vertinimo indikatoriumi, nuo kurio priklauso daugumos regionų gyventojų ir jų šeimų pajamos. Kita vertus, kai kalbama apie gyventojų gerovės skirtumus savivaldybių lygmenyje, dėl statistinės informacijos stokos darbo užmokesčio rodiklis yra ypač naudingas. Gyventojų gerovės skirtumus remiantis darbo apmokėjimo rodikliu svarbu nagrinėti todėl, kad aukšta šio rodiklio diferenciacija regionuose itin trukdo stiprios vidurinės klasės susiformavimui bei didina mažesnes pajamas gaunančių žmonių ir jų šeimų socialinės atskirties riziką. Straipsnyje taip pat nemažai dėmesio skiriama vidurinės klasės formavimuisi šalyje, nagrinėjant situaciją gyventojų gerovės raidos kontekste. Pernelyg didelė gyventojų pajamų ir darbo apmokėjimo lygybė taip pat žalinga stiprios vidurinės klasės susiformavimui ir bendram gerovės augimui. Todėl, siekiant tvaraus gyventojų gerovės augimo, tikslinga kalbėti apie optimalią darbo apmokėjimo (gyventojų pajamų) diferenciaciją. Tokia optimali diferenciacija, žinoma, turėtų apimti tiek teritorinį, tiek profesinį (tiek kvalifikacinį) pjūvį. Be abejo, darbo apmokėjimo dinamika bei diferenciacija priklauso nuo gyventojų socialinės–profesinės struktūros skirtumų ir jų pasikeitimų regionuose. Taip pat svarbu išvengti didelių pajamų skirtumų gyventojų socialinėse grupėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo užmokestis; Gyventojų gerovė; Pajamų nelygybė; Regionų ekonominiai netolygumai; Vidurinė klasė; Economic disparities between different regions; Income inequality; Middle class; Regional economic disparities; Wage; Welfare; Welfare, wage.

ENThe aim of the article is to evaluate the differences in welfare in the regions of the country and to review the possibilities of the formation of the middle class in the context of the development of the population income (wage). For the purpose of assessing differences in the well-being of the population, the article widely uses the wage rate. Despite the fact that wages may not be the only and comprehensive criterion of well-being, they remain a crucial indicator of their assessment, on which the income of most regions and their families depends. On the other hand, when it comes to differences in the welfare of the population at municipal level, the lack of statistical information makes the wage indicator particularly useful. It is important to examine differences in the well-being of the population on the basis of the wage rate, because the high indicator differentiation in regions significantly impedes the development of a strong middle class and increases the risk of social exclusion for lower-income people and their families. The article also focuses on the formation of the middle class in the country, examining the situation in the context of the development of the welfare of the population. Excessive income and wage equality are also detrimental to the emergence of a strong middle class and overall welfare growth. Therefore, when it comes to sustainable growth in the well-being of the population, it should be think about optimum wage differentiation. Such an optimal differentiation should, of course, cover both the territorial and the professional (as well as the qualifying) aspect. The known dynamics and differentiation of wages depends on the differences in the social and occupational structure of the population and their changes in the regions. It is also important to avoid large income disparities between the social groups of the population. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology