Lotyniškojo kursyvo įvairovė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje asmens autografo aspektu XV a. paskutinysis ketvirtis - XV a.)

LTStraipsnyje aptariama, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsispindi XV a. pabaigos - XVI a. lotyniškojo kursyvo (humanistinio ir gotikinio) įvairovė per aukščiausiojo politinio elito autografų prizmę. Svarstoma, kaip didikų autografai koreliuoja su to laiko lotyniškojo kursyvo raidos tendencijomis Vakarų ir Vidurio Europoje. Analizuojama, kuriuo kursyvu didikas ar didikė rašė. Aiškinamasi, ar kito asmens autografas? Jei kito, svarstomos kaitos priežastys ir jos pobūdis (pvz., kalbėtina tik apie dailesnį ar atsainesnį vaizdą, o gal būta didesnių pokyčių, pvz., raidžių gotikines formas keičia humanistinės, ar atvirkščiai - išryškėjo naujos autografo dūkto tendencijos). Aptariama asmens dviraštystė. Fiksuojama, kad nuo XVI a. antrosios pusės buvo didikų ir didikių, vadintinų kelių rankų "savininkais". [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autografas; Humanistinis kursyvas; Cancellaresca italica; Itališkoji humanistinė bastarda; Gotikinis kursyvas; Autograph; Latin cursive; Humanistic script; Gothic cursive; Cancellaresca italica; Italian Humanistic bastard.

ENThis article discusses how the diversity in late fifteenth- and sixteenth-century Latin cursive (humanist and Gothic) is reflected through the prism of autographs of the highest political elite of the fifteenth-century Grand Duchy of Lithuania. It discusses how the autographs of nobles correlate with tendencies in Latin cursive scripts of Western and Central Europe at that time. It analyses in which type of cursive noble men or women wrote. It detects whether the autograph belongs to someone other than the correspondent. If that is the case, the causes and nature of the change are examined (e.g. we should talk only of a more exact or casual form, or perhaps there are major changes, such as changing the Gothic forms of letters to humanist ones, or vice versa - new tendencies of the autograph ductus become evident). The variety of hands used by the same individual is discussed, as we note that from the late sixteenth century there were individuals who might be called the "owners" of several hands. [From the publication]