Postmodernizmas ir demokratija

LTŠiuo straipsniu siekiama įrodyti, kad postmodernus teiginys, jog nėra vieno viešpataujančio diskurso, bet gyvuoja daugybė skirtingų, kupinų jėgos, diskursų, nesiremia modernistinėmis nuostatomis, bet išreiškia giliausią postmodernizmo fenomeno esmę. Kadangi modernizmas remiasi „valios viešpatauti“ principu, todėl jis negalėjo pasitenkinti tik kokiu nors vienu konkrečiu metodu. Todėl modernizmo pasiūlytas kiekybinis metodas suskilo į įvairius „diskursus“, kurių kiekvienas siekė konkrečiai sričiai kontroliuoti ir pakeisti sukurti savas taisykles. Kiekvienas diskursas pasisavino sau jėgą „sukurti“ objektus pagal pasirinkto diskurso diktuojamas taisykles. Nesant vienam viešpataujančiam, visi diskursai prarado įteisinimo poreikį ir tapo nepriklausomais ir lygiaverčiais. Iš čia reikalavimas sukurti ir politinį klodą demokratijos pavidalu su jai būdingu skirtingu dis- kursyvumu pagal prielaidą, kad visi diskursai yra laisvai sukurti ir lygūs. [Iš straipsnio, p. 321]Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Demokratija; Diskursai; Diskursas; Postmodernizmas; Technologija; Valia; Vertybės; Vertė; Autonomy; Democracy; Discourse; Discourses; Postmodernism; Technology; Valia; Value; Values.

ENThe essay proposes to demonstrate that postmodern proposition that there is no master discourse, but only multiple discourses laden with power, does not come after modernity but is the very essence of modernity. Because modernity is grounded on the “will to master” it could not adhere to one method. The proposed quantitative method became fragmented into numerous “discourses” each capable of establishing its “laws” for controlling and reshaping a specific domain of the environment. Each discourse assumed a power to “make” the object in terms of the defining discourse. Having no criterion concerning the validity of any discourse, all discourses became freely constructed and equal. As a result the political fabric had to follow in the form of democracy with its multidiscursivity, equally presuming the free invention and equivalence of all discourses. [From the publication p. 577]