Rezidencinė diferenciacija Baltijos šalyse XXI a. pradžioje

• Ubarevičienė, Rūta
• Burneika, Donatas

LTŠiame straipsnyje siekiama nustatyti, kaip kintantis gyventojų teritorinis pasiskirstymas paveikė gyventojų sudėties pokyčius Baltijos šalyse pastaraisiais dešimtmečiais. Tyrimas paremtas kartografine statistinių duomenų analize, naudojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuotinių gyventojų surašymų duomenis, apibūdinančius šių šalių gyventojų sociodemografinę sudėtį. Tyrimo rezultatai rodo, kad visose šalyse rezidencinė diferenciacija akivaizdžiai didėja. Metropoliniuose regionuose auga jaunesnių ir aukštesnės socioekonominės klasės gyventojų koncentracija, o tolstant nuo jų – sparčiai intensyvėja neigiamos kaitos tendencijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad esminių skirtumų tarp Baltijos šalių, kalbant apie teritorinį gyventojų persiskirstymą ir sociodemografinės erdvinės struktūros kaitą, nėra, tačiau procesų erdvinė raiška skiriasi. Gauti rezultatai patvirtino tyrimo pradžioje iškeltą prielaidą, kad nors Baltijos šalys patyrė panašias ekonomines ir politines transformacijas, tačiau istoriškai susiklostę gyvenviečių sistemų skirtumai lemia skirtingas sociodemografinės erdvinės struktūros kaitos kryptis ir jų pasekmes Baltijos šalyse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Metropolizacija; Rezidencinė diferenciacija; Sociodemografinė erdvinė struktūra; Baltic States; Metropolisation; Residential differentiation; Sociodemographic structure.

ENThis paper aims to identify how the changing territorial distribution of the population has influenced changes in the composition of the population in the Baltic countries in recent decades. The study is based on a cartographic analysis of statistical data using the population censuses of Lithuania, Latvia and Estonia describing the socio-demographic composition of the population. The results show that the residential differentiation is clearly increasing in all countries. The metropolitan regions have a growing concentration of younger and higher socio-economic status populations, and with the increasing distance from the metropolitan regions, the negative trends in change are more pronounced. The results of the study show that there are no significant differences between the Baltic States in terms of territorial redistribution of the population as well as the changes in the socio-demographic spatial structure, however the spatial pattern of the processes differs. The results confirm the assumption made at the beginning of the research that although the Baltic States have experienced similar economic and political transformations, the different settlement systems determine different trends in socio-demographic spatial structures and their consequences in the Baltic States. [From the publication]