Miestiečiai ir jų bendruomenės

LTLDK ėmė formuotis atskiras miestiečių sluoksnis, miestams jau XIV a. pabaigoje- XV a. pradžioje pradėjus suteikti savivaldos teisę. Pirmasis LDK Magdeburgo teisės privilegiją 1387 m. gavo Vilnius. Vienos bendros teisės visiems LDK miestams nebuvo, kiekvieno miesto bendruomenė tvarkėsi pagal jai suteiktas privilegijas. Vientisas miestiečių luomas susiformavo tik 1791 m., kai jiems buvo suteiktos galimybės daryti įtaką politiniams sprendimams. Tačiau jau ir iki tol kelis amžius bent didžiausi LDK miestai gyveno pagal Vakarų Europoje nusistovėjusius miestų organizavimo pavyzdžius. Kalbant apie europietišką miesto bendruomenę, galvoje pirmiausia turimi didieji LDK miestai - Vilnius, Kijevas, Luckas, Kaunas, vėliau Gardinas, Polockas, Mogiliavas, Lietuvos Brasta ar Vitebskas. Mažesni miesteliai, tokie kaip Merkinė, Alytus, Biržai, Trakai, Nesvyžius ar Lyda, nors ir turėjo savivaldos privilegijas, vis dėlto tik iš dalies priminė viduramžių miestą. Savivaldos teises suteikdavo arba valdovas, arba privatiems miestams (pavyzdžiui, Biržai, Nesvyžius ar Kėdainiai) konkretūs didikai. Jie turėdavo miesto savivaldos teises, tačiau juose retai buvo steigiami cechai, didelė gyventojų dalis laikė ūkius. Tokie miestai tapdavo pagrindiniu regiono prekybos centru. Dar smulkesniu vietinės reikšmės centru tapdavo miesteliai, turintys teisę nustatytomis savaitės dienomis rengti turgus ar kelis kartus per metus muges. Šie miesteliai neturėdavo jokios savivaldos, o ir gyvenimas juose visiškai nepriminė gyvenimo didžiuosiuose miestuose. [Iš straipsnio, p. 195]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miestiečiai; Miestai; Magdeburgo teisė.