Vienuolijos ir jų pastatai

LTRenkantis vienuolio kelią keliamos trys sąlygos: polinkis, gabumai, pašaukimas. Polinkis reiškia natūralų uždaro gyvenimo arba misionieriškos veiklos poreikį, gabumai matuojami vidiniu asmenybės pajėgumu prisitaikyti ir gyventi bendruomenėje. Žodis „pašaukimas“ jau savaime reiškia, jog tai priklauso ne nuo paties žmogaus. Trys išankstinės sąlygos neatspindi individualių vienuolystei pašauktų vyrų ir moterų dvasingumo kelių, kurie ne tik nesuvienodėja, bet ypač išsigrynina gyvenant asketiškoje vienatvėje. Neatsitiktinai krikščionių pasaulyje nuo IV a. iki šių dienų susiformavo šimtai skirtingų vienuolinio gyvenimo bendruomenių ir keletas vienuolijų šeimų. XVII-XVIII a. Lietuvoje veikė dviejų didžiųjų šeimų ordinai - kontempliatyvieji ir elgetaujantys. Nuo specifinių kiekvienos vienuolijos pamaldumo tradicijų ir regulos priklausė pastatų ir jų ansamblio planai. Sakralioji dailė - freskos, paveikslai ir skulptūros, puošiantys konventų bažnyčias, galerijas ir refektoriumus, išryškindavo pamaldumo akcentus. Apie tai liudija ne tik rašytiniai, bet ir materialūs šaltiniai: išlikę pastatai ir archeologiniai radiniai iš buvusių vienuolynų vietų. LDK būta gausaus vienuolinės kultūros paveldo, bet mus pasiekė tik nedidelė jo dalis. [Iš straipsnio, p. 265]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sakralinis menas; Vienuolynai; Architektūrinis paveldas.