The Case of Lithuania

LTŠiame straipsnyje pristatomas lyginamasis tyrimas, atliktas dalyvaujant Europos Komisijos 6 BP projekte „Adekvati informacijos vadyba Europoje“ (Adequate Information Management in Europe – AIM). Straipsnyje analizuojami bei gretinami 2005 m. Lietuvoje atliktų dviejų tyrimų – kokybinių interviu su žurnalistais bei redaktoriais ir kiekybinės naujienų analizės – rezultatai. Jie atskleidžia ES naujienų vadybos procesus Lietuvos žiniasklaidoje, pateikia joje dirbančiųjų požiūrį į tai, kaip jie įsivaizduoja savo skaitytojus ir kaip su jais bendrauja, kokius europinės informacijos šaltinius žurnalistai naudoja bei kaip jie vertina žiniasklaidos vaidmenį ES politinės komunikacijos procesuose. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvos žurnalistai gana skeptiškai vertina žiniasklaidos galimybes kurti Europos viešąją erdvę ar tai, kad ji galėtų prisidėti prie europinės tapatybės formavimo. Nepaisant to, tyrimo respondentai pripažino, jog ES aktualijos jų auditorijoms tampa vis reikšmingesnės, tačiau tai vyksta palaipsniui. Tą patvirtino ir kiekybinis naujienų tyrimas: ES klausimai vis dažniau laikomi šalies vidaus aktualijomis nei yra pristatomi kaip naujienos iš užsienio. Iš tyrimo rezultatų aiškėja, kad siekiant išspręsti ES komunikacijos problemas, visų politinės komunikacijos veikėjų – politinių institucijų, žiniasklaidos ir piliečių – interesai turi būti suderinti, be to, būtina atsižvelgti į skirtingas informavimo kultūras Europoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žiniasklaida; Spauda; Televizija; Radijas; Žurnalistai; Naujienos; Organizavimas; Media; Press; Television; Radio; Journalist; News; Organization.

ENThis article presents the results of a comparative study done as part of the European Commission’s 6 BP project Adequate Information Management in Europe – AIM. The article analyses and compares the results of two studies done in Lithuania in 2005: qualitative interviews with journalists and editors; and quantitative news analysis. These results reveal the processes of EU news management in the Lithuanian media, presenting the view the operative view in these results about how they see readers and how they relate to them, what European information sources journalists use and how they assess the role of the media in the EU political communication process. The qualitative survey showed that Lithuanian journalists are rather sceptical about the ability of the media to create a public European space or that such a thing could contribute to the formation of a European identity. Nonetheless, the respondents admitted that EU news is becoming more significant to their audiences, even if only slowly. This was confirmed by the quantitative news analysis: increasingly, EU issues are being viewed as domestic news, rather than something about the outside world. The results show that for EU communication problems to be solved, the interests of all who are involved in political communication – political institutions, the media and citizens – need to be coordinated. It is also necessary to look at the different information cultures in the various parts of Europe.