Kabelių apylinkių sangrąžiniai veiksmažodžiai

LTStraipsnyje nagrinėjami Kabẽlių ir Šklėrių šnektų, priklausančių pietų aukštaičių patarmei, sangrąžiniai veiksmažodžiai. Šios šnektos kalbininkams gerai žinomos dėl sporadiško priebalsių s, z ir š, ž mišimo. Renkant medžiagą tyrimui atkreiptas dėmesys, kad kai kurie informantai vartojo gretimines sangrąžinių veiksmažodžių formas – pàsẹ.mẹ. ir pàšẹ.mẹ. ʻpas(i)ėmėʼ; prisriŋkåũ. ir prišriŋkåũ. ʻpris(i)rinkauʼ; juõkesi ir juõkeši ‘juokiasi’. Paradigminė sangrąžos afikso priebalsių [s] ir [š] analizė rodo, kad jie gali būti vienos ir tos pačios fonemos, kuriai sargumas (ar žvarbumas) yra neesminis požymis, alofonai. Priešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos afikso ilgąją ar trumpąją formą dažnai lemia jo ir šaknies balsių sandūra. Kai kuriais atvejais sangrąžos afikso balsis i gali būti suliejamas su šaknies balsiu. Veiksmažodžio gale sangrąžos afiksą taip pat linkstama trumpinti. Kabẽlių ir Šklėrių šnektose sangrąžos afikso įtaka kirčiavimui yra nedidelė ir priklauso nuo veiksmažodžio morfologinės struktūros. Iš veiksmažodžio kirčiavimo sistemos išsiskiria sangrąžinės asmenuojamųjų veiksmažodžių formos, turinčios galinį kirtį. Kai kurie dviskiemeniai sangrąžiniai veiksmažodžiai esamojo, būtojo kartinio ir būsimojo laiko formose gali būti kirčiuojami galūnėje ar net sangrąžos afikse. Būtajam dažniniam laikui galūninio kirčiavimo modelis netaikomas. Formos, turinčios galinį kirtį, yra senesnės sangrąžinių veiksmažodžių kirčiavimo sistemos reliktai. Priešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos afiksas, įsiterpęs tarp priešdėlio ir šaknies, perima visas priešdėliams būdingas savybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kabelių šnekta; Kirčiavimas; Pietų aukštaičių patarmė; Sangrąžinis veiksmažodis; Veiksmažodžio formų; Veiksmažodžio formų kirčiavimas; Accentuation of verb forms; Kabeliai subdialect; Reflexive verb; South Aukštaitian dialect; South Aukštaitian subdialect.

ENThe article discusses the reflexive verbs in the environs of the village of Kabẽliai that belong to the Southern Aukštaitian subdialect. The diverse forms of the verbs have been described for the first time, their morphonologic features and morphologic paradigms as well as their original accent are discussed. The list of the material under investigation amounts to about 250 reflexive verbs. The material was collected from the 1950s and 1960s handwritten notes of the Kabẽliai (Ašãšninkai) subdialect by dialectologists Aloyzas Vidugiris and Žaneta Urbanavičiūtė, the first volume of the Dictionary of the Southern South Aukštaitians’ Subdialects and the personal audio records of the subdialects (2011–2019). The research demonstrated that in the subdialects of Kabẽliai ir Šklėriai because of the sporadic mixed usage of the consonants s, z and š, ž parallel reflexive forms with the reflexive affixes -si and -ši are in use. This phenomenon can be explained by phonetic causes. There is a tendency to shorten the reflexive affix in all the word’s positions. In the environs of Kabẽliai a peculiar stress//accent of the reflexive verbs’ ending or reflexive formant has been recorded, which until now has not been documented by the scholars who researched these subdialects, e.g.: stɔ.j·s ǀ stɔ.jos ‘stojos(i)’ he/she stood up him-/herself (without any help), ẹ.m·s ǀ ẹ.m.s ‘ėmės(i)ʼ he/she undertook (to do something). Such inflexional accentuation is a relic of the earlier accentuation system of reflexive verbs. [From the publication]