LTPastaruoju metu tautų, jų kultūros, mąstymo skirtumų tyrimai remiasi kalbos analize. Nagrinėjant skirtingų kalbų leksemas ir už jų slypinčius konceptus bandomas atkurti šių kalbų pasaulio vaizdas. Straipsnyje rekonstruojamas tiesos vaizdas lietuvių kalbos leksikografijos šaltiniuose. Straipsnio tikslas – remiantis išsamia leksikografinių duomenų analize, parodyti, koks tiesos vaizdas atsispindi lietuvių kalbos žodynuose (analizuojant tiek dabartinės kalbos reikšmes, tiek istorines), jo etimologinę kaitą, kokia tiesos reikšmė išryškėja išanalizavus šios leksemos antonimus ir sinonimus, derivatus. Tyrimas atliktas remiantis Jerzio Bartmińskio, Liublino etnolingvstinės mokyklos pradininko, pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Analizės metu išryškėjo du žodžio tiesa reikšmės aspektai: (1) archajinis juridinis aspektas, kai tiesa reiškė tą patį, ką teisė, teisybė, teismas, ir (2) šiuolaikinis tiesos aspektas (vartojamas gyvojoje kalboje). Taigi, tiesos reikšmių analizė išryškino du semantinius sluoksnius: sinchroninį ir diachroninį. Diachroninio lygmens analizė perteikia reikšmės genezę ir semantinę žodžio plėtrą. Sinchroninis sluoksnis atskleidžia, kad tiesa – labai sunkiai apibrėžiama sąvoka, turinti daugybę konotacinių reikšmių ir niuansų. Visas tiesos konotacines reikšmes padėjo atskleisti straipsnyje atlikta žodžio derivatų, sinonimų bei antonimų analizė. Išsami leksikografinių duomenų analizė leido rekonstruoti leksikografinį semantinį tiesos lauką, atspindintį tiesos sąvokos struktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos pasaulėvaizdis; Konceptas; Leksikografija; Pasaulio vaizdas kalboje; Tiesa; Concept; Lexicography; Linguistic worldview; Truth.
ENThe article presents Lithuanian linguistic cultural image of Truth (Tiesa) reconstructed from lexicographic data. The analysis of the lexicographic definitions of this lexeme in Lithuanian dictionaries (The Dictionary of Lithuanian Language, The Dictionary of Contemporary Lithuanian, the dictionaries of synonyms and antonyms and Lithuanian etymological sources) distinguishes two main aspects of its meaning: (1) archaic, associated with jurisdiction, when Truth also meant law, justice and court, and (2) contemporary, used in modern Lithuanian, when Truth is explained though its classical correspondence definition: truth is what corresponds to the reality. Therefore, two semantic levels are distinguished: synchronic and diachronic. The diachronic level analysis shows the semantic development of the word, the specification of its meaning (the loss of the primary judicial meaning), and the synchronic analysis shows that truth in Lithuanian language is a very complex and contradictory concept, containing numerous connotative meanings and semantic shades. The analysis of lexicographic data presents the following linguistic cultural image of Lithuanian Truth: it is a value which is honourable and sacred, unconcealable; on the one hand it possesses many positive aspects, such as courage and the ability to save the world, on the other hand, it is hardly distinguished from lie, very obscure and unfair, may not be integral and is often unpleasant. It is social and religious honesty, directness, avoiding intentional and unintentional deviation. Truth cannot be contrived or human-created. [From the publication]