Juodosios Afrikos menas postmoderniosios kultūros kontekste

LTKad šiandien yra svarbu kalbėti apie unikalią Juodosios Afrikos meno tradiciją, liudija posteurocentrinės metacivilizacinės kultūros raidos procesai; joje įsigalinti nauja postmodernistinė pasaulėžiūra, estetika, menas, jų keliami nauji neklasikiniai prioritetai ir aktyvus įvairių neeuropinių civilizacijų kultūros, estetikos bei meno formų skverbimasis į dabartinę kultūrą. Iš tikrųjų postmodernizmo idėjų įsigalėjimo laikais labiau nei bet kada anksčiau susidomima egzotinių ir marginalinių kultūrų įnašu į žmonijos dvasinio ir meninio paveldo lobyną. Ilgą laiką užmarštyje dunksoję į klasikinės kultūros tradicijas orientuotų europiečių akimis „antraeilių“ tautų meno laimėjimai vis labiau atkreipia dabartinių teoretikų ir kūrėjų dėmesį. Panašu, kad prasideda nauja postpostmodernios kultūros deeuro- centralizacijos epocha, pasaulio kultūros žemėlapis radikaliai keičia atramos taškus. Todėl kalbėti apie ankstesnės eurocentrinės pasaulinės kultūros vizijos nuošalyje buvusių kultūrų įtaką mūsų dienų postmodernistinei kultūrai, filosofijai, estetikai, menui ir kitoms dabartinės humanistikos sritims yra privalu. Nepažinę postmodernizmo kultūroje vilnijančių idėjų ir požiūrių archeologijos, neįsigilinę į metacivilizacinės kultūros vieną iš sudėtinių segmentų - Juodojo kontinento meno tradicijas, - rizikuojame nesuvokti savo laikmečio dvasios ir netgi ją apibūdinti tik kaip „išsisėmusią“, „praradusią šaknis“ ar net „mirusią“.Straipsnyje analizuojami Juodosios Afrikos meno sąlyčiai su postmoderniąja vakarietiškąja kultūra, išryškinami šių dienų kūrėjui aktualiausi Subsacharinio meno bruožai ir tendencijos. Būtina atkreipti dėmesį į dvilypį Vakarų civilizacijos kelią (komercializmas ir naujos dvasinės atramos paieška), kuris padės lengviau suvokti tokį tvirtą postmoderniosios kultūros individo norą atsigręžti į kitas, dar neišekspluatuotas, meno tradicijas. Juodosios Afrikos menas tekste aptariamas kaip vienas iš sudėtinių universalios posmodernistinės kultūros komponentų, kuris įkvepia dabartinį kūrėją. Straipsnyje aptariami tie principiniai, šių dienų žmogaus dvasios interesų ir poreikių laukai, kurie skatina dabartinį kūrėją ir meno vartotoją gilintis į unikalią Juodosios Afrikos meno tradiciją. Norėta bent trumpai apžvelgti ir pirmuosius modernizmo poslinkius link Užmirštojo kolonizuoto žemyno meno kūrinių. Turint galvoje, kad postmodernizmas išauga iš modernizmo, negalime atsikratyti minties apie savitą postmodernizmo ideologų ir menininkų požiūrį į pasaulį, kuris suartina „periferinių“ tautų meno ir postmodernaus kūrėjo užmojus. Juodosios Afrikos menininko nuostatas ir tikslus išryškina postmodernizmo fenomenas: principinis pliuralizmas, perimamumas ir kūrybine išraiška formuojamas turinys. Todėl rakursas link modernizmo - tai mėginimas bent akimirksniu apžvelgti pirminį skirtumą tarp klasikinio modernizmo ir postmodernizmo interesų arealo. Čia, be abejo, kaip ir skelbia šio straipsnio pavadinimas, orientuojamasi link postmodernizmo kultūroje vyraujančių Juodosios Afrikos meno motyvų. [Iš straipsnio, p. 145]Reikšminiai žodžiai: Afrika; Afrikos menas; Menas; Meno filosofija; Postmodernioji kultūra; Postmodernizmas; Primityvizmas; Rasizmas; Subsacharinės Afrikos menas; Africa; African art; Art; Art philosophy; Philosophy of art; Postmodern culture; Postmodernism; Primitivism; Racism; The art of sub-Saharan Africa.