Utopijos ir antiutopijos vizijos kine. Filosofinės banalaus žanro prielaidos

LTStraipsnyje tęsiami apokalipsės kino tyrinėjimai, pirmą kartą pristatyti praėjusiame „Problemų“ tome (78). Siekiant detalizuoti apokalipsės kino analizę, pasitelkiami nauji – utopijos ir antiutopijos – kinematografiniai aspektai. Apžvelgiamos utopinio diskurso mitologinės ir religinės prielaidos, parodoma, kaip utopinis diskursas išreiškiamas Platono idealios visuomenės projekte. Thomas More’o „Utopija“ apibrėžiama kaip jungiamoji grandis tarp klasikinių filosofinių ir religinių utopinių vizijų ir vėlesnių mokslinių technologinių pasaulio perkonstravimo modelių. Technologinis pasaulio perkonstravimas kaip moderniųjų utopijų pagrindas neišvengiamai susijęs su nekontroliuojamo pasaulio antiutopinėmis vizijomis. Mary Shelley „Frankenšteinas“ apibūdinamas kaip dažnas utopinių modelių fonas. Kaip utopinių ir antiutopinių motyvų sampynos kine pavyzdys analizuojamas Steveno Spielbergo „Dirbtinis intelektas“. Įrodoma, jog postapokaliptinė šio kino kūrinio aplinka konstruojama tam, kad būtų išryškintas pačios kasdienybės utopiškumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kino filosofija; Apokalipsės kinas; Mokslinė fantastika; Utopija; Antiutopija; Film philosophy; Apocalypse movie; Science fiction; Utopia; Dystopia.

ENArticle continues researching the apocalypse film genre. The first results of such research were presented for the first time in the last volume of "Problemos". In this article, aspects of utopia and dystopia are introduced into the analysis. Firstly, the mythological and religious presuppositions of utopian discourse are overviewed. Secondly, it is shown how utopian discourse is manifested in Plato’s project of ideal society. "Utopia" of Thomas More is considered as the medium between classical visions of utopia and subsequent models of technological transformation of the world. The technological transformation of the world is such basis of modern utopias, which is inevitably tied with the dystopian visions of uncontrollable reality. M. Shelley’s "Frankenstein" appears to be frequent background of utopian models. As the example of interconnection of utopian and dystopian motifs, S. Spielberg’s "The Artificial Intelligence" is presented. It is argued that the post-apocalyptic milieu of this film is constructed with the purpose of revealing the utopian character of the everyday itself. [From the publication]

• Apokalipsės vizijos kine. Filosofinės banalaus žanro prielaidos / Nerijus Milerius. Problemos. 2010, t. 78, p. 93-104.
• Kinas ir filosofinė edukacija : contra ir pro / Jūratė Baranova. Žmogus ir žodis. 2012, 4, p. 31-43.