Mokslas kaip mokslo filosofijos problema

LTNormatyvinėje mokslo filosofijoje siekiama atsakyti į klausimą, kas yra mokslas. Tiek Carnapas, tiek Popperis pasiūlo savus mokslo apibūdinimus, remdamiesi logine pažinimo turinio analize. Tie apibrėžimai yra universalūs ir laikui bėgant nekintantys. Jais remdamasis tyrinėtojas gali atskirti mokslines teorijas nuo nemokslinių ir nuspręsti, kada atsiranda mokslas. Kitokia padėtis susiklosto istorinėje mokslo filosofijos mokykloje, kuri siekia atskleisti įvaizdžius, pasaulio suvokimo būdus ir mokslinio tyrimo praktiką, vyravusią tam tikru istoriniu laikotarpiu, net ir tuos, kurie šiandien yra atmesti, primiršti ar laikomi klaidingais. Istorinis požiūris į mokslo raidą verčia klausti visai kitko – ne kas yra mokslas, o kaip vartojama ir kaip buvo vartota mokslo sąvoka. Tačiau Kuhnas to nedaro ir aiškinasi, kas yra mokslas. Matyt, tai yra viena iš jo nesėkmės kuriant naują mokslo filosofijos variantą priežasčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Falsifikacija; Fizika; Loginė analizė; Menas; Mokslas; Falsification; Physics; Logical analysis; Art; Science.

ENQuestion what is science arises in the normative philosophy of science. Both Carnap and Popper proposed their own definitions of science. For this purpose they used the logical analysis of language in which the content of science was expressed. These definitions are universal and stable over time. On the basis of these definitions investigator can discern scientific theories from non-scientific ones and determine when the science started up. The issue was treated quite differently in historical school of philosophy of science where the historians of science attempted to display even those images, world-views and practices of scientific investigation which dominated in their own time and are now discarded. The new sort of questions arises to the followers of the historical school of philosophy of science: how was the concept of science used in their investigations but not what is this thing called science. However, Kuhn still attempts to answer the old question in his "Structure of Scientific Revolutions". In our opinion the failure of his theory was determined by this fault. [From the publication]

• Natūralistinė ir hermeneutinė mokslo topologijos / Evaldas Juozelis. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 1, p. 3–11.
• Pozityvus protas : jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei / Evaldas Nekrašas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 451 p.