Sedos švč. Mergelės Marijos Ėmimo i dangų bažnyčia

LTPirmąją Romos katalikų bažnyčią Sedoje 1508 m. pastatė Dirvėnų tijūnas Vaclovas Bartoševičius (Bartoszewicz) su žmona Elžbieta Juškaite. Šią fundaciją 1538 m. atnaujino fundatoriaus sūnus Jonas Bartoševičius. Bažnyčia buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elzbietos ir Švč. Trejybės garbei. XVI a. antroje pusėje-XVll a. pradžioje Sedą valdė evangelikai reformatai Morkus Vnučka (Wnuczek) su žmona Sofija Vnučkiene. Tik 1613 m. tuometinis Sedos savininkas Mikalojus Kęstortas su sūnumis Jonu, Samueliu ir Kristupu grąžino bažnyčią katalikams.Dabartinė Sedos bažnyčia pastatyta 1770 m. tuometinio klebono kun. Jono Domaševičiaus ir parapijiečių pastangomis, o 1774 m. konsekruota Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. Ji stovi ant Varduvos upės kranto pietvakarinėje miestelio dalyje. Bažnyčia yra medinė, lotyniško kryžiaus plano, tūryje - halinio tipo su transeptu, prie kurio iš abiejų pusių glaudžiasi dvi dviaukštės zakristijos. Presbiterija užbaigta šešiakampe apsida. Bažnyčią dengia stačiašlaitis valminis stogas, aukščiu prilygstantis sienoms, ties kurio kryžmų susikirtimu iškyla dailus barokinis bokštelis. Savitumo bažnyčios tūriui teikia ir XIX a. pradžioje įrengtos medinės galerijos, vedančios nuo vargonų choro iki transepto ir sudarančios šonines navas. Bažnyčia neturi prieangio, todėl įėjus pro pagrindines duris patenkama tiesiai į erdvią šventovę. Savo tūriu Sedos bažnyčia yra didžiausia medinė XVIII a. šventovė Žemaitijoje - joje telpa 3900 tikinčiųjų. [Iš straipsnio, p. 169]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos bažnyčios; Architektūros istorija; Dailės istorija; Barokas; Klasicizmas; Bažnyčių architektūra; Katedra; Bazilika; Religinė skulptūra; Religinė tapyba; Freskos; Šventovė; Dekoras; Koplyčios; Bažnyčia; Altoriai; Sieninė tapyba; Varpinės; Liturginiai indai; Lithuanian churches; History of architecture; Baroque; Neo-Classicism; Church; Altare; Wall-painting; Campanile; Ornament.