Tytuvėnų švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas

LTBernardinų vienuolius į Tytuvėnus 1613 m. pakvietė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas, Žemaičių žemės teisėjas, Tytuvėnų miestelio ir dvaro savininkas Andrius Valavičius su žmona Kotryna Goslauskaite, paskirdamas jiems žemės, dalį statybinių medžiagų ir 10 000 auksinų vienuolyno statybai. Taip buvo įkurtas antrasis vienuolynas Žemaičių vyskupijoje, skirtas Mažesniesiems broliams observantams, Lietuvoje vadinamiems bernardinais. Fundatoriui netrukus mirus. statybų įsipareigojimus paveldėjo jo broliai Jeronimas, Paulius ir Eustachijus Valavičiai. Pirmuoju vienuolyno prioru tapo Bernardas Švabas, kuriam teko ansamblio statybų rūpesčiai. Statyboms vadovavo mūrininkas iš Vilniaus Tomas Kasparas. Kaip teigia legenda, ansamblio statybos vietą parinkti padėjo mistinis įvykis - \ieną 1618 m. naktį būsimasis statybų vadovas Kasparas su pameistriu išvydę ant kalnelio šviečiant šviesulį, kurio neįstengė užgesinti tą naktį siautęs vėjas. Vienuoliai tai palaikė pranašingu ženklu ir ant minėto kalnelio 1618-1633 m. iškilo ansamblis, kurį sudarė vienabokštė bažnyčia su choru ir prie jos besiglaudžią vienuolyno pastatai, pagal pranciškonišką tradiciją formuojantys uždarą vidinį kiemą - kluatrą. 1635 m. lapkričio 1 d. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius konsekravo Tytuvėnų bažnyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės titulą. [Iš straipsnio, p. 121]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos bažnyčios; Architektūros istorija; Dailės istorija; Barokas; Klasicizmas; Bažnyčių architektūra; Katedra; Bazilika; Religinė skulptūra; Religinė tapyba; Freskos; Šventovė; Dekoras; Koplyčios; Bažnyčia; Altoriai; Sieninė tapyba; Varpinės; Liturginiai indai; Lithuanian churches; History of architecture; Baroque; Neo-Classicism; Church; Altare; Wall-painting; Campanile; Ornament.