Sakytinės lietuvių kalbos iššūkiai: įvardžių variantai iš antrosios kalbos įsisavinimo perspektyvos

LTStraipsnyje analizuojami asmeniniai įvardžiai jis / ji ir jų variantai jisai / jinai. Pirmiausia šie įvardžiai apžvelgiami teoriniu lygmeniu: Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, didžiajame Lietuvių kalbos žodyne ir akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje, kituose moksliniuose darbuose. Kadangi straipsnyje žvelgiama iš lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimo perspektyvos, apžvelgiamos ir lietuvių kalbos mokymosi priemonės: vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, praktinė gramatika. Vėliau apžvelgiami lietuvių gimtakalbių duomenys, remiantis prieinamais lietuvių kalbos tekstynais. Pagrindinėje straipsnio dalyje analizuojami lietuvių kaip antrosios kalbos tekstyno duomenys, aptariami įvardžių variantiškumo vartojimo iššūkiai, lyginama su gimtakalbių duomenimis ir pateikiama įžvalgų dėl vartojimo skirtumų ir tai galinčių lemti veiksnių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kaip antroji kalba; Sakytinė lietuvių kalba; Įvardžiai; Įvardžių variantai; Lithuanian as a second language; Pronoun he; Pronoun she; Variants or pronouns.

ENThe paper analyzes Lithuanian personal pronouns that are a challenge for learners of Lithuanian as a second language. The pronouns studied refer to ‘he’ and ‘she’ and correspond to jis and ji in the standard Lithuanian language as described in the Grammar of Modern Lithuanian and Dictionary of Modern Lithuanian and Lithuanian L2 textbooks. However, the repertoire of the spoken Lithuanian as demonstrated by the data of spoken corpora, consists of four pronouns: jis/jisai for masculine and ji/jinai for feminine. The analyses of the Lithuanian as a second language learners’ corpus shows that this variation of the natives’ speech is not really acquired by the second language learners and it does present a challenge in the more advanced stages of acquisition. If the beginning learners do not seem to notice this variation at all, some advanced speakers do incorporate the longer spoken variants into their speech but to extreme proportions and therefore overuse them when comparing to the native speakers. Also, at least one case shows the longer variants being not transparent enough to be acquired from the environment. This poses a variety of questions, also related to the necessity of studying the spoken variety of Lithuanian by the native speakers. [From the publication]