Ikonos vaizdinio virsmas alegorija XVII amžiaus Maskvos ikonų tapymo mokykloje

LTIkoną galima apibrėžti kaip tam tikrą "vaizdinio" rūšį, kuriai būdingas labai didelis izomorfiškas atvaizdo ir jo prototipo panašumas. Tuo ji skiriasi nuo paveikslo, alegorijos bei "fantazijos". Alegorija bei fantazija, priešingai nei ikona ar paveikslas, siekia užkoduoti, paslėpti savo archetipą, o savo atvaizdus pristato kaip galutinę tikrovę, už kurios neva nieko daugiau nėra. Paveikslas ir ikona, priešingai, stengiasi kuo geriau atskleisti, pademonstruoti savo prototipą. Tik jie tai daro skirtingais būdais. Paveikslo estetika iš esmės yra aristoteliška. Jame siekiama mimetiškai kopijuoti išorinį prototipo pavidalą, "eidolo'ą, morphe". Pagrindinis paveikslo tikslas - sukurti tikroviškumo iliuziją; tai daroma tokiais iliuzijos kūrimo metodais, kaip perspektyva, šviesų modeliavimas, apimtinės proporcijos. O ikona siekia perteikti - taip pat mimetiškai, taip pat tikroviškai - "vidinį" prototipo "eidos'ą", vidinį turinį ir esmę. Kadangi vidinis eidosas yra materialiai neapčiuopiamas dalykas (nors ne mažiau tikras, nei materialiai apčiuopiamas) ir kadangi jis paprastai visuomet priklauso nematerialiam, transcendentiniam pasauliui, tai jį fiksuoja kanonas ir tradicija, t. y. fiksuota kolektyvinė patirtis. Vidinis eidosas yra bendrybė, abstrakcija, todėl jį ir įprasmina bendras, visuotinis kanonas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų - neleisti individualios išraiškos, asmeninės nuomonės ar regėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad kanonas kaip nors varžo individualią kūrėjo laisvę. Ikonos meno istorija, įvairūs posūkiai ir lūžiai jo je atskleidžia kaip tik priešingus dalykus. [Iš straipsnio, p. 351]Reikšminiai žodžiai: Ikona; Alegorija; Maskvos ikonų tapybos mokykla; Icon; Allegory; Royal Moscow school of icon painting.

ENThe article deals with some important aspects of the development of the history of Russian icon painting, namely with the late (17th century) Moscow school of icon painting. After a short presentation of schools of Novgorod, Pskov and Tver, as well as creative legacy of Theophan the Greek, Andrey Rubliov and Master Dionysius, the main theological debates concerning iconographical issues are analysed. The controversy over the iconography of the Trinity of the Old Testament, that took place in the Sinod of Stoglav in 17th century is presented, as well as the m ain theoretical works dealing with the matters of icon painting. On the basis of these debates the definition of icon, as opposed to allegory, is articulated. Afterw ards, the gradual transform ation of an icon to allegory is shown, as well as the causes of such tranform ation are studied. This transform ation was especially obvious in the school of Royal Moscow school of icon painting, therefore the main figures of this school are presented more in detail. The article is roundend with an attempt to evaluate the im pact of the late Moscow school to the whole history of icon painting. [From the publication]