Politinio korektiškumo apraiškos lietuvių ir latvių kalbose

LTStraipsnyje aptariamos politinio korektiškumo ideologijos apraiškos dabartinėje lietuvių ir latvių kalboje. Išsamiau nagrinėjama žodžių, įvardijančių asmenis pagal sveikatą, rasę ir tautybę (invalidas – neįgalusis, invalīds – nespējnieks; negras – juodaodis, nēģeris – melnais; čigonas – romas, čigāns – roms ir kt.), vartosena. Tos ideologijos propaguotojų ir šalininkų ketinimai pirmu žvilgsniu atrodo kilnūs: jų siūlomus įprastų žodžių pakaitus galima suvokti kaip kalbos eufemizavimą, kurį skatina kitoniškumo tolerancija, empatija, neįžeidaus bendravimo siekimas. Tačiau tą ideologiją įgyvendinant, diegiama naujakalbė ir neretai prieinama iki kraštutinumų, absurdo. Straipsnio autoriai pritaria tiems kalbininkams ir kitiems kultūros žmonėms, kurie mano, kad politinio korektiškumo primetimas kalbai iš esmės yra žalingas. Vienas būdingas to kišimosi į kalbą padarinys yra tas, kad tam tikra, paprastai neigiama, žodžio konotacija, natūraliai atsiradusi arba išgalvota ideologijos entuziastų anglakalbėje visuomenėje, perkeliama į kitas kalbas neatsižvelgiant į jose įsitvirtinusias žodžių reikšmes ir atspalvius, neutraliems žodžiams nepagrįstai priskiriamas neigiamas įvardijamo dalyko vertinimas. Teikiant rekomendacijas vienaip ar kitaip vartoti žodžius reikėtų vadovautis kalbos mokslu ir žiūrėti savosios kultūros tradicijos, o ne besąlygiškai paisyti kurios nors ideologijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Politinis korektiškumas; Šiandieninė šnekamoji kalba; Šiuolaikinė kalba; Contemporary speech; Political correctness; The Latvian language; The Lithuanian language.

ENThe article discusses the manifestations of the ideology of political correctness in the current Lithuanian and Latvian languages. It features a more detailed analysis of the usage of words referring to persons by health, race and nationality (invalidas – neįgalusis, invalīds – nespējnieks [invalid – disabled]; negras – juodaodis, nēģeris – melnais [negro – black]; čigonas – romas, čigāns – roms [gipsy – Romany], etc.). At first glance, the intentions of the supporters of that ideology seem honorable: their substitution for ordinary words can be seen as a euphemism of a language, which is promoted by tolerance of otherness, empathy, and the pursuit of non-offending communication. However, the implementation of that ideology introduces a new language and is often accessible to extremes, absurdity. The authors of the article agree with linguists and other cultural figures who believe that imposing political correctness for a language is essentially harmful. One characteristic consequence of this interference with language is that a certain, usually negative, connotation of the word, naturally or fancifully conceived by ideology enthusiasts in English-speaking society, is transferred to other languages irrespective of their established meanings and shades. Thus, neutral words unreasonably attribute to a negative evaluation of the subject matter. Recommendations for the usage of words in one way or another should be guided by linguistic science and one’s own cultural tradition, not by an unconditional adherence to any ideology. [From the publication]