Europa Lietuvoje: filosofinės ir juridinės atviros visuomenės raidos interpretacijos
LTEuropa Lietuvoje reiškiasi kaip specifinis mąstymas. Jį galima traktuoti kaip atvirą mąstymą, tačiau atvirumo sąvoką dar turime tinkamai suprasti. Europietiškumas yra mąstymo būdas, kuris įsismelkia į jį priimančių tautų ir kitokio pobūdžio bendruomenių kultūrinę tapatybę bei mentalitetą, transformuoja jas iš vidaus ir įveda į specifinį tarpusavio santykį. Ir šiai transformacijai, ir europietiškos mąstysenos bendruomenių tarpusavio santykiams galima taikyti atviros visuomenės sąvoką, sukurtą Anri Bergsono (Henri Bergson) ir išpopuliarintą Karlo Raimundo Poperio (Karl Raimund Popper). Tačiau šių dviejų autorių, atviros visuomenės koncepcijos kūrėjų, paminėjimas vienoje gretoje sukuria tam tikrą nesusipratimą. Iš tiesų, jų koncepcijos skiriasi jau principų lygmenyje, nors ir išlaiko bendrą negatyvią poziciją psichologinės rutinos, kreipiančios į politinį totalitarizmą, atžvilgiu. Atviros visuomenės samprata yra tapusi daugiaprasmybės auka, o mūsų dienomis į ją projektuojama daug tarpusavyje prieštaringų socialinių modelių ir konceptų: kapitalistinis neo/ultraliberalizmas, socialistinė politinė antropologija, vertybinis reliatyvizmas, daugiakultūriškumas, individualizmas, tautų „sulydymo“ į homogenišką darinį projektas ir t. t. Šios mokslo studijos tikslas – atskleisti antropologinius socialinio atvirumo ir atvirosios visuomenės pagrindus. Vienas adekvačiausių būdų siekti šio tikslo – analizuoti europietiškumo sąvoką, nes Europa ir atvirumas yra tarpusavyje susipynę fenomenai, istoriškai dažnai – susitapatinę, bet neretai – vienas kitą išduodantys ir paneigiantys. O Europos istorija (studijos autoriai koncentruojasi į moderniosios epochos Europą) yra mutatis mutandis ir moderniosios Lietuvos istorija.Kitas studijos tikslas – išnagrinėti europietiškumo ir atvirosios visuomenės formavimosi Lietuvoje procesą, ypač politinę bei juridinę jo dimensiją. Knygos autoriai pabrėžia, kad jų atvirosios visuomenės samprata kyla iš Bergsono, o ne iš Poperio, filosofinės perspektyvos. Ši nuoroda turėtų išsklaidyti didžiąją dalį nesusipratimų, gaubiančių atvirosios visuomenės konceptą, taip pat atvirumo sampratą apskritai. Pirmoje dalyje P. Aleksandravičius pateikia dabartiniais laikais susiformavusį specifinį dalyką – mokslą apie Europą, europologiją, bei formuluoja jos probleminį branduolį ir programą. Šioje dalyje yra siekiama įvardyti Europos kaip mąstymo būdo antropologinį principą – tą mąstymo atvirumą arba, kitais žodžiais tariant, jo heterogeniškumą, iš kurio kyla atviros visuomenės samprata. Autorius įvardija du kraštutinumus, į kuriuos linksta Europa, išduodama savo esmę. Iš vienos pusės, tai tradicinis, prigimtinis žmogaus polinkis užsidaryti susikonstruotoje tapatybėje ir kurti homogenišką, natūraliai priešiškai kitų atžvilgiu nusistačiusią visuomenę, kurios koncepto žymiausias atstovas yra Karlas Šmitas (Carl Schmitt). Iš kitos pusės, dabartiniais laikais europietiškoji visuomenė krypsta į susiskaldymą, individualią atskirtį, baimę dėl morališkai įpareigojačio tapatumo – į „skystos“ visuomenės būklę, puikiai aprašytą Z. Baumano (Zygmunt Bauman). Tik atsiribojus nuo abiejų Europos iškraipų, yra įmanoma suvokti autentišką jos atvirumą. P. Aleksandravičius analizuoja atvirumo fenomeną kaip specifinį santykį tarp Europos tautų.Genialiai užčiuoptas dar XX a. pradžioje Stasio Šalkauskio, nagrinėjančio Lietuvos moderniosios tapatybės susiformavimo procesą, šis fenomenas grindžia solidžiausią ateities Europos, tautų Europos, etinio gyvenimo modelį, kurio formuluotę aptinkame Polio Rikioro (Paul Ricoeur) tekstuose apie naująjį Europos etosą. Gilindamasis į atviro europietiškumo mąstymo šaltinį, P. Aleksandravičius gvildena ypatingą būklę, konceptualiai išreiškiamą per sąmonės heterogeniškumo sąvoką. Būtent sąmonės heterogeniškumas lemia sudėtingą, nepaprastai dinamišką istoriškai Europos būklę. Analizuojamas Edmundo Huserlio (Edmund Husserl), Anri Bergsono, Eriko Viogelino (Eric Voegelin) ir daugelio kitų europologų sąmonės heterogeniškumas, kuris yra ir europietiškojo racionalumo šaltinis, lengvai patenka į savo paties krizę, – jis yra nuolatinis iššūkis sau pačiam. P. Aleksandravičiaus nuomone, Europa bei atviroji visuomenė atgaus autentiškumą tik savo atvirą, arba heterogenišką, mąstymą vėl paversdama tam tikra dvasine praktika, savo racionalumą įšaknydama tiesioginėje tikrovės patirtyje. Šis įšaknijimas yra visa A. Bergsono filosofija. Sekdamas Bergsono mintimi, kitas studijos autorius, prancūzų filosofas Kamilis Rikjė (Camille Riquier) antrojoje dalyje kelia Europos kaip įtampos tarp uždarumo ir atvirumo problemą. Atviroji visuomenė formuojasi kaip properšos uždarosios visuomenės audekle. Trijų sąvokų – teisingumo, demokratijos ir brolybės – sklaida atskleidžia atvirosios visuomenės formavimosi etapus, klystkelius, proveržius, politinius bei juridinius aktus, taip pat jos transcendentinę kilmę. [...].Reikšminiai žodžiai: Europa, europologija, Lietuva, atvira visuomenė; Europe, Europology, Lithuania, Open Society.
- Atviroji visuomenė ir organiškoji valstybė / Povilas Aleksandravičius. Socialinių mokslų studijos 2021, Nr. 12 (1), p. 8-28.
- Profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas: šiuolaikinės Lietuvos teisės sociologijos mokslo kūrėjas ir teisės socialinio veikimo modeliuotojas / Rūta Petkuvienė, Algimantas Urmonas. Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui / redaktorių kolegijos pirmininkės: Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė ; vykdančioji redaktorė: Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 9-26.
- Vaiko teisių ir pareigų santykis: įgyvendinimo prielaidos / Brigita Kairienė. Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui / redaktorių kolegijos pirmininkės: Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė ; vykdančioji redaktorė: Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 198-217.
- Viešojo turto valdymo principų taikymo problemika ekonominių ir socialinių pokyčių kontekste / Rūta Petkuvienė, Agnė Silickienė. Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui / redaktorių kolegijos pirmininkės: Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė ; vykdančioji redaktorė: Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 399-438.
