LGBT asmenų priežiūra pirminėje sveikatos priežiūros grandyje Lietuvoje. Anoniminis anketinis šeimos gydytojų ir LGBT bendruomenės tyrimas

LTTikslas. Atskleisti LGBT asmenų pirminės sveikatos priežiūros tendencijas Lietuvoje: remiantis pirmine faktine apklausų informacija nustatyti, ar LGBT asmenys patiria diskriminaciją, stigmatizavimą Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje; įvertinti, ar šeimos gydytojai, jų pačių ir pacientų nuomone, turi pakankamai profesinių žinių apie LGBT asmenų sveikatos priežiūrą; apžvelgti Lietuvos šeimos gydytojų darbo su LGBT pacientais ypatumus. Tyrimo metodai ir medžiaga. Tyrimo duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrimo imtį sudarė 105 LGBT asmenų ir 112 gydytojų (šeimos gydytojų ir šeimos gydytojų rezidentų) internetu užpildytų anketų. Gauti duomenys rinkti ir apdoroti naudojant Google Forms, MS Excell 2013, IBM SPSS Statistics 21 programas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p <0,05. Rezultatai. 21 proc. tiriamųjų LGBT grupėje ir 25 proc. gydytojų grupėje sutiko, kad LGBT asmenys patiria diskriminaciją, stigmatizavimą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. 72,32 proc. gydytojų save įvardijo kaip tolerantiškus LGBT asmenims, tačiau net 75 proc. iš visų apklaustų gydytojų atsisakytų savo kabinete turėti LGBT palaikančios atributikos daugiausia dėl to, kad nemano, jog tai turėtų naudos pacientui. Remiantis LGBT pacientų atsakymais, 70,4 proc. jų jaustųsi jaukiau, drąsiau, jei gydytojo kabinete būtų LGBT palaikančios atributikos. Neigiamą šeimos gydytojo požiūrį, diskriminaciją ar stigmatizavimą dėl priklausymo LGBT bendruomenei patyrė 11,4 proc. respondentų, iš kurių pusei toks gydytojo elgesys neturėjo įtakos apsilankymų dažniui. Kiek daugiau nei pusė (50,5 proc.) visų LGBT respondentų nevengė lankytis pas pirminės sveikatos priežiūros specialistą, bet konsultavosi tik tais atvejais, kai, jų nuomone, turėjo sunkių sveikatos sutrikimų.Profilaktiškai, dėl prevencinių programų ar lengvų sveikatos sutrikimų pas šeimos gydytoją lankėsi 31,4 proc. respondentų. Mažuma apklaustųjų (16,2 proc.) savo šeimos gydytojui buvo pasisakę, kad priklauso LGBT, ir vos 10,5 proc. kreipėsi į gydytoją dėl problemų, susijusių su lytine orientacija, lyties suvokimu ir pan. Tai, kad pacientai vengia atskleisti, jog priklauso LGBT, ir retai kreipiasi dėl lyties, lytinės orientacijos nulemtų skundų, patvirtino ir gydytojų atsakymai – tarp jų tik 21,4 proc. savo apylinkėje turėjo viešai priklausymą LGBT deklaravusių pacientų ir vos 13,4 proc. gydytojų teko spręsti su lytimi, lytine orientacija susijusius klausimus. Teigiamai šeimos gydytojo turimas žinias apie specifinius LGBT sveikatos ypatumus įvertino tik trečdalis (30,4 proc.) respondentų. Patys gydytojai savo turimas žinias apie LGBT sveikatos ypatumus įvertino gerai – 47,3 proc. teigė, kad tokių žinių turi pakankamai, o net 66,1 proc. apklaustų medikų patvirtino išmanantys apie kitus, su lytiškai plintančiomis ligomis nesusijusius, LGBT pacientų rizikos veiksnius. Didžioji dalis respondentų, tiek gydytojų, tiek LGBT asmenų grupėse, (atitinkamai 71,4 proc. ir 81,9 proc.) pritarė teiginiui, kad žinių apie LGBT sveikatos ypatumus gilinimas būtų naudingas ir reikalingas Lietuvos šeimos gydytojams. Išvados. Didžiosios dalies abiejų tirtų grupių respondentų nuomone, LGBT asmenys Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje diskriminacijos ar stigmatizacijos nepatiria. Nors dauguma apklaustų gydytojų teigė esantys tolerantiški LGBT asmenims, tačiau savo darbo aplinkoje nesutiktų turėti LGBT draugiškos atributikos daugiausia dėl to, jog nemano, kad tai turėtų naudos pacientui. Daugelio LGBT respondentų nuomone, tokia atributika padėtų jiems komfortiškiau jaustis konsultacijos metu.Tik pavieniais atvejais Lietuvoje pasitaiko netolerantiško gydytojų elgesio ekscesų, lemiančių ar prisidedančių prie to, kad LGBT pacientas baiminasi, vengia lankytis gydymo įstaigoje. Nepaisant to, kad gydytojai savo turimas žinias apie LGBT sveikatą įvertino geriau, nei apie tai manė jų LGBT pacientai, abi tirtos grupės sutiko, jog specializuotos gydytojų ir medicinos studentų žinios apie LGBT asmenų sveikatos priežiūrą ir šių žinių gilinimas yra reikalingas. Būtent specifinių teorinių ir praktinių žinių trūkumas bei laiko stoka konsultacijos metu, gydytojų nuomone, lemia tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos LGBT asmenims Lietuvoje gali būti teikiamos nevisapusiškai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskriminacija; LGBT asmenys; Pacientas; Pirminė sveikatos priežiūra; Šeimos gydytojai; Discrimination; Family doctors; LGBT people; LGBT persons; Patient; Primary care; Primary health care.

ENObjective. To reveal trends in primary care of LGBT persons in Lithuania: to determine whether LGBT persons experience discrimination and stigmatization in the Lithuanian health care sector; to assess whether family doctors have sufficient professional knowledge of LGBT health care; to review the specifics of Lithuanian family doctors‘ work with LGBT patients. Methods and material. The data of the research was collected by means of an anonymous questionnaire survey. The survey sample consisted of 105 online questionnaires of LGBT persons, 112 online questionnaires of family doctors and family doctors - residents. The data was collected and processed using Google Forms, MS Excel 2013, IBM SPSS Statistics 21 programs. The results were considered statistically significant with p <0.05. Results. 21 % of the LGBT respondents and 25 % of family doctors agreed that LGBT persons experienced discrimination in the Lithuanian health care system. 72.32 % of the family doctors identified themselves as tolerant of LGBT persons. 75 % of the family doctors concerned would refuse to have LGBT-friendly attributes in their office, mainly because they did not see any benefit of that to a patient. According to the responses of LGBT patients, 70.4 % of them would feel more confident if the doctors’ office had some LGBT-friendly attributes. Though slightly more than a half (50.5 %) of all the LGBT respondents did not tend to avoid visiting a primary care physician, they preferred to come for consultation only when they thought they had some serious medical conditions. Just 31.4 % of the LGBT respondents visited a family doctor for prophylactic, preventive programs or mild health problems. A minority of the LGBT respondents (16.2 %) told their family doctor about belonging to LGBT, and barely 10.5 % inquired about such problems as related to sexual orientation and gender perception.Patients‘ reluctance to disclose that they were LGBT persons and rare instances of their complaints based on gender or sexual orientation were confirmed by the doctors‘ responses: only 21.4 % of the doctors had publicly declared LGBT people in their area, and barely 13.4 % of those doctors had to deal with issues related to gender and sexual orientation. The physicians rated their knowledge of LGBT health well: 47.3 % stated that such knowledge was sufficient, and as many as 66.1 % confirmed of being aware of other LGBT risk factors not related to sexually transmitted diseases. The majority of the respondents in both physician and LGBT groups (71.4 % and 81.9 % respectively) agreed that raising awareness of LGBT health issues would be beneficial and necessary for Lithuanian primary health workers. Conclusions. Most of the LGBT persons and family doctors concerned consider that LGBT persons do not suffer from stigmatization and discrimination in the Lithuanian primary healthcare sector. Even most of the family doctors identified themselves as tolerant of LGBT persons, the majority of them concerned would refuse to have LGBT-friendly attributes in their office, mainly because they did not see any benefit of that to a patient. The majority of LGBT patients would feel more confident if the doctors’ office had some LGBT-friendly attributes. Although only in isolated cases, there have been instances of intolerant behavior of physicians registered in Lithuania that may cause or contribute to the reluctance of LGBT patients to visit a medical institution. Despite the fact that physicians themselves rate their knowledge of issues related with LGBT health higher than it is assessed by their LGBT patients, both groups agree that there is a need for improved knowledge of LGBT health care among physicians and medical students.In addition, according to the majority of the surveyed doctors, not only a lack of experience in dealing with LGBT patients on LGBT issues, but also insufficient time for counselling; hinder provision of better quality services to LGBT patients. [From the publication]